Lietuvos studentų laisvalaikio įpročiai: universiteto tyrimas
Šį darbą patikrino mūsų mokytojas: 16.01.2026 time_at 15:34
Užduoties tipas: Referatas
Pridėta: 16.01.2026 time_at 14:54
Santrauka:
Tyrimas: studentų laisvalaikį dominuoja skaitmeninės veiklos; darbas mažina laiko kiekį ir kokybę; siūlomos lanksčios universiteto veiklos. 🎓
„Studentų laisvalaikio tyrimas“
Vardas Pavardė, I kursas Dėstytojas: dr. Aušra Petrauskienė Vilniaus universitetas, Socialinių mokslų fakultetas 2024 m. birželio 20 d. Kursinis darbas (apie 4000 žodžių) ---Santrauka
Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos universitetų studentų laisvalaikio veiklas bei pagrindinius veiksnius, darančius įtaką jų laisvo laiko turiniui. Tyrimo problema kilo iš pastebimo disbalanso tarp augančių studijų ir darbo krūvių bei studentų galimybių pilnavertiškai leisti laisvalaikį. Atliktas mišrus tyrimas: surinkti kiekybiniai duomenys per anketinę apklausą (n=350), o giluminės įžvalgos apibendrintos iš 15 interviu. Rezultatai parodė, kad didžiausią studentų laisvalaikio dalį užima skaitmeninis turinys ir socialinės veiklos, tačiau reikšminga dalis patiria laiko ir finansų trūkumą, ribojantį aktyvesnį laisvalaikį. Pastebėta aiški priklausomybė tarp laisvo laiko trukmės ir studento užimtumo (darbas, papildomi mokslai). Tyrimas siūlo kurti lankstesnes universiteto laisvalaikio programas ir skatinti studentų laiko valdymo įgūdžius. Raktiniai žodžiai: studentai, laisvalaikis, laiko paskirstymas, užimtumas, skaitmeninės veiklos, universitetas.---
Įvadas
Šiuolaikinis studentas Lietuvoje gyvena nuolat besikeičiančių aplinkybių apsuptyje: globalizacija, skaitmeninės informacijos antplūdis, vis didėjantis savarankiškumo ir atsakomybių poreikis. Be nuolatinio siekio įgyti akademinę kompetenciją, daugelis studentų susiduria ir su būtinybe dirbti, siekdami užsitikrinti pagrindines pragyvenimo lėšas ar padėti šeimai. Tokiose aplinkybėse laisvalaikio reikšmė išauga – jis tampa ne tik atokvėpį, bet ir galimybę save realizuoti, pažinti naujus žmones bei ugdytis papildomų įgūdžių.Kodėl reikia tyrinėti studentų laisvalaikį šiuo metu? Tradiciškai didelę dalį laiko studentai leisdavo gyvai bendraudami akademiniame ar kultūriniame gyvenime, tačiau pastarieji dešimtmečiai įnešė nemažai pokyčių. Skaitmenizacija atvėrė lengvą prieigą prie pramogų, socialinėms medijoms tenkant vis svarbesnį vaidmenį. Taip pat daugėja dirbančių pilnu ar nepilnu etatu studentų (Lietuvos statistikos duomenys, 2022), o studijos dažniau reikalauja nuotolinio darbo ir savarankiškumo, mažiau fiksuoto ritmo. Šios aplinkybės keičia tradicinį laisvalaikio sampratos turinį, todėl būtina pritaikyti pagalbos mechanizmus, atliepiančius naują realybę.
Tyrimo aktualumą patvirtina ir Lietuvos švietimo politikos dokumentai, vis labiau akcentuojantys ne tik akademinę, bet ir socialinę gerovę, psichologinį atsparumą, bendruomeninius ryšius. Laisvalaikis tiesiogiai susijęs su studento savijauta, kūrybiškumu, mokymosi motyvacija, o ilgainiui ir su socialine integracija bei profesine sėkme. Čia svarbu minėti UNESCO ataskaitas apie laisvalaikio reikšmę jaunimo saviugdai, taip pat vietinių autorių (pvz., Povilaitis, 2019) tyrimus apie studentų psichologinę gerovę.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos universitetų studentų laisvalaikio veiklas bei tai, kaip jos priklauso nuo sociodemografinių veiksnių ir užimtumo. Tam keliami šie uždaviniai: i) nustatyti populiariausias studentų laisvalaikio veiklas, ii) įvertinti laiko paskirstymą tarp skirtingų veiklų, iii) ištirti darbo ar studijų užimtumo įtaką laisvalaikiui, iv) atskleisti pagrindines kliūtis ir motyvus laisvalaikio veikloms, v) pateikti rekomendacijas universitetams ir patiems studentams. Tyrimo klausimai: ar darbo užimtumas reikšmingai mažina laisvo laiko kiekį? Kokios veiklos suteikia studentams daugiausia pasitenkinimo?
---
Teorinė dalis ir literatūros apžvalga
Laisvalaikio sampratos ir klasifikacijos
Laisvalaikis, anot J. Gruževskio (2016), Lietuvoje traktuojamas kaip savarankiškas veiklos laukas, kurio pasirinkimą lemia asmeninės, socialinės, kultūrinės ir ekonominės aplinkybės. Pagrindinės laisvalaikio veiklos rūšys skirstomos į pasyvesnes (poilsis, medijų vartojimas), aktyvias (sportas, žygiai), kūrybines (meniniai užsiėmimai, amatai), produktyvias (savanorystė, papildomos studijos) ir socialines (susitikimai su draugais, dalyvavimas organizacijose).Lietuvių literatūroje laisvalaikio tema dažnai siejama su asmenybės augimu: Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ herojus tapatybės paieškų lauką atranda kasdieniuose užsiėmimuose, o Jurgio Kunčino „Tūla“ perteikia ekscentriško jaunimo laisvalaikį Vilniaus gatvėse. Šios klasikinės figūros iliustruoja laisvalaikio įvairovę ir žmogiškųjų ryšių svarbą mūsų kultūroje.
Laisvalaikio vartojimo teoriniai modeliai
Socialinių mokslų srityje populiarus S. Stebbins'io „serious leisure“ modelis (rimto ir atsitiktinio laisvalaikio veiklų skirtis). Lietuviškame kontekste panašų skirstymą taiko A. Bitinas (2012): laisvalaikis, orientuotas į saviugdą ir hobius (pvz., dailės būrelis, tautinių šokių klubas), ir laisvalaikis, skirtas tik poilsiui ar atsiribojimui nuo įsipareigojimų (serialų žiūrėjimas, naršymas internete). „Apribojimų“ (constraint theory) modelyje (Jackson, 2000; pritaikė G. Šlekys, 2019) pabrėžiama, kad studento laisvalaikį gali riboti trys lygmenys: vidiniai (laiko/energijos stoka), tarpasmeniniai (trūksta bendražygių ar socialinių įgūdžių), struktūriniai (finansiniai, logistiniai ar informacijos trūkumai).Empiriniai tyrimai Lietuvoje ir užsienyje
Lietuvoje keletą dešimtmečių atliekami laisvalaikio laiko tyrimai, pvz., R. Butkevičienės (2013) analizė atskleidė vis didesnį dėmesį skaitmeninėms veikloms, o M. Petravičienė (2020) parodė, kad socialiniai ir sportiniai užsiėmimai dažnai nustumiami į antrą planą dėl darbų gausos. Tarptautiniai tyrimai (ES Studentų gyvenimo kokybės ataskaita, 2020) patvirtina tendenciją – didesnę laiko dalį studentai skiria internetui, ypač socialiniams tinklams, muzikos ar vaizdo turinio vartojimui, tačiau sumažėja aktyvios veiklos apimtys.Vakarų Europoje ir Skandinavijoje studentai dažniau dalyvauja savanoriškuose projektuose ar sporto būreliuose, o Lietuvos jaunuoliai pereina prie individualizuoto skaitmenizuoto laisvalaikio. Pastebėtina, kad Lietuvoje studentės dažniau įsitraukia į kūrybinius užsiėmimus (Kučinskas, 2021), tuo tarpu vaikinai – į sportinius ar techninius hobius.
Spragos literatūroje ir naujo tyrimo pridėtinė vertė
Nepaisant gausios empirinių tyrimų medžiagos, mažiau dėmesio skiriama darbo užimtumo, studijų krūvio bei naujųjų skaitmeninių praktikų poveikiui laisvalaikiui. Daugelis atliktų apklausų pateikia tik dažnių pasiskirstymą, tačiau trūksta duomenų apie laisvalaikio kokybinius aspektus – motyvaciją, pasitenkinimą, students’ idealias veiklas. Šis tyrimas prisidės nuodugnesne analize, derindamas kiekybinį ir giluminį (kokybinį) požiūrį, atskleisdamas tiek apibendrintus, tiek asmeninius studento pasirinkimo motyvus.Terminų apibrėžimai
Šiame darbe sąvoka „popaskaitinė veikla“ reiškia visas veiklas, kuriomis studentai užsiima baigę oficialias paskaitas (neskaičiuojant darbo ar privalomų studijų namų darbų). „Laisvalaikis“ traktuojamas kaip asmeniškai prasmingas ir individualiai pasirenkamas laikas, skirtas saviraiškai, poilsiui ar bendravimui.---
Metodologija
A. Tyrimo dizainas
Taikyta mišri (mixed methods) strategija: kiekybiniai duomenys rinkti struktūrizuota anketa, kokybiniai – pusiau struktūruotais interviu. Šis sprendimas pasirinktas siekiant apčiuopti platesnį laisvalaikio reiškinio lauką – kiekybiniai rodikliai išryškins bendras tendencijas, o kokybinės įžvalgos pagilins supratimą apie motyvus bei patiriamus iššūkius.B. Imtis ir atranka
Tyrimo tikslinė populiacija – Lietuvos didmiesčių (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) universitetų studentai, 18–26 metų. Kiekybinei analizei pasirinkta atsitiktinė stratifikacija pagal fakultetus ir studijų kursą, išsiuntus anketas el. paštu ir per studentų atstovybes. Dalyvavo 350 studentų (70% moterų, 30% vyrų, vid. amžius – 21,6 metų). Kokybinei daliai – 15 studentų, pasiūlytų pagal sniego gniūžtės principą, užtikrinant lyties, kurso, užimtumo įvairovę.C. Duomenų rinkimo priemonės
Anketa turėjo šias klausimų grupes: - Sociodemografiniai (lytis, amžius, fakultetas, gyvenamoji vieta, darbo užimtumas); - Popaskaitinės veiklos (dažnumo skalė: kasdien/keliskart per savaitę/kartą per savaitę/rečiau); - Laiko skirstymas (valandos per savaitę kiekvienai veiklos rūšiai); - Pasitenkinimas laisvalaikiu (Likert 1–5 skalė); - Laisvalaikio kliūtys (laiko trūkumas, finansai, draugų stoka ir pan.); - Atviri klausimai apie mėgstamiausią veiklą bei pasiūlymus universitetui.Dienoraščio forma: 7 dienų laiko žurnalas, pildytas 25 savanorių.
Interviu – pusiau struktūruotas, 30–45 min., klausimai apie asmeniškai reikšmingą laisvalaikį, pasitenkinimo medžiagą, pagrindinius sunkumus, pageidaujamus universiteto pokyčius.
D. Testavimas ir pilotavimas
Pilotinė anketa išbandyta su 25 studentais. Įvertintas klausimų aiškumas, trukmė (20–25 min.), identifikuotos ir pakoreguotos dviprasmiškos formuluotės, sumažintas klausimų skaičius užtikrinant patogumą.E. Duomenų analizė
Kiekybinė analizė: dažniai, procentai, vidurkiai, dispersijos analizė (ANOVA) tarp dirbančių ir nedirbančių studentų (SPSS programa). Cross-tab lentelės pagal lytį, kursą, gyvenamąją vietą. Reikšmingumo lygmuo – α=0,05.Kokybinė analizė: nuorašai koduoti atvirais (prioritetinių temų) ir ašiniais kodais (NVivo programa). Teminė analizė, identifikuojant pagrindinius motyvus, idealų laisvalaikį, kliūčių pobūdį.
F. Etika ir duomenų saugojimas
Gautas informuotas sutikimas, akcentuotas anonimiškumas ir duomenų šifravimas, laikytasi GDPR reikalavimų; visos nuorodos į asmenis pašalintos iš rezultato.---
Rezultatai
A. Sociodemografinė apžvalga
Tiriamųjų pasiskirstymas: - Moterų – 70%, vyrų – 30%; - Gyvenamoji vieta – 60% nuomojasi mieste, 35% gyvena bendrabučiuose, 5% gyvena su tėvais; - Dirbantys bent 10 val./sav. – 46%, nedirbantys – 54%; - Vidutinis laisvalaikiui skiriamas laikas – 18,3 val./sav.B. Pagrindinės veiklos ir laiko paskirstymas
Dažniausiai studentai laisvalaikį leidžia: 1. Naršydami internete (93% kasdien arba keliskart per savaitę); 2. Žiūrėdami filmus/serialus (84%); 3. Susitikdami su draugais (79%); 4. Sportuodami (54%); 5. Skaitant knygas (47%); 6. Dalyvaudami meninėje veikloje (29%); 7. Lankydamiesi studentų organizacijose (24%); 8. Savanoriaudami (21%); 9. Dalyvaudami seminaruose/veiklose pagal pomėgius (17%); 10. Keliaudami po Lietuvą (12%).Laiko paskirstymas: skaitmeninės veiklos užima ~9,1 val./sav., socialinė veikla – 4,4 val., aktyvus laisvalaikis (sportas, menas) – 3,2 val.
C. Užimtumas ir laisvalaikis
Dirbančių studentų laiko laisvalaikiui vidurkis – 13 val./sav., nedirbančių – 23,6 val./sav.; ANOVA analizė – reikšmingas skirtumas (p<0,01). Dauguma dirbančiųjų minėjo trukdžius ruoštis užsiėmimams ar sportuoti dėl pavargimo.D. Dalyvavimas būreliuose
Organizuotoje veikloje dalyvauja tik apie ketvirtadalis studentų. Motyvai – naujos pažintys, galimybė realizuoti save, papildomos kompetencijos. Neturintys laiko arba motyvacijos mini kaip barjerą darbą ir studijų krūvį.E. Skaitmeninis laisvalaikis
Socialinių tinklų naudojimui studentai skiria vidutiniškai 2,7 valandos per dieną. ~44% gausiai praktikuoja multitaskingą: paskaitų metu naršo telefone/socialiniuose tinkluose.F. Kokybinės įžvalgos
Akcentuojama: - „Idealiu atveju norėčiau leisti daugiau laiko savanorystei, bet realiai pritrūksta jėgų po darbo.“ - „Nors daug laiko praleidžiu naršydamas, tikra laisvalaikio kokybė kyla tik bendraujant ar sportuojant.“G. Santrauka
Pagrindinė tendencija – laisvalaikis stipriai individualizuotas ir dominuoja skaitmeninės praktikos, tačiau didelė dalis respondentų jaučia pasitenkinimo stoką, norėtų daugiau laiko praleisti aktyviai ar kūrybiškai, jei nebūtų darbo ar finansinių barjerų.---
Diskusija
Tyrimo rezultatai dalinai atitinka aptartus teorinius modelius: didelė užimtumo įtaka laisvalaikio kiekiui patvirtina „apribojimų teoriją“. Pastebima, kad nors naujausioje literatūroje skaitmeninis laisvalaikis minimas kaip prioritetinis jaunesnei kartai, empiriniai duomenys atskleidžia ir tam tikrą pasitenkinimo stygių. Tai dera su Bitino įžvalga (2012), jog tik produktyviais pomėgiais užsiimantys studentai jaučia didesnę savirealizaciją. Taip pat aptariama Kučinsko (2021) minėta lyčių diferenciacija: moterys dažniau renkasi kūrybines, vyrai – sportines veiklas.Tyrimas rodo, kad universiteto infrastruktūra, organizuotos veiklos prieinamumas bei lankstūs grafikai padeda kompensuoti atskirų grupių galimybių skirtumus. Vyresni studenti dažniau dirba, todėl jų laisvalaikis labiau ribotas, o jaunesni – aktyviau dalyvauja universiteto veiklose, ypač pirmuose kursuose. Tačiau pastebima, jog net ir esant iniciatyvoms, psichologinės bei finansinės kliūtys mažina įsitraukimą.
Praktinės pasekmės universitetui aiškios: siūlomas daugiau vakarinių, hibridinių užsiėmimų, atviros darbo/poilsio zonos, didesnis studentų įtraukimas per individualias konsultacijas ir mentorystės programas. Dėl imties specifiškumo bendrinimas nacionaliniu mastu galimas su atsarga – dominuoja didmiesčių studentai, maža dalis atstovauja regionams.
Galiausiai, patikimumą didina mišrios metodikos naudojimas, tačiau galimi šališkumai (savęs pateikimo noras, dalyvavo labiau motyvuoti studentai) turi būti pripažinti. Tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią universitetų bendruomenei ir švietimo politikai: būtina giliau įsigilinti į studento kasdienio gyvenimo kokybę, kuri lemia tiek studijų sėkmę, tiek visuomeninį aktyvumą.
---
Rekomendacijos
A. Studentams
- Planavimo įgūdžiai: naudotis laiko blokavimo ar prioritetų sąrašų metodais (pvz., Eisenhower'io matrica). - Išnaudoti studentų klubų ir nemokamų sporto ar meninių veiklų pasiūlą universitete. - Mažinti multitasking'ą; išsikelti konkretų laiko limitą skaitmeninėms pramogoms. - Derinti trumpas aktyvaus poilsio pertraukas su studijomis.B. Universitetui ir studentų organizacijoms
- Plėtoti patrauklią popaskaitinę infrastruktūrą, ypač vakariniais laikais ar savaitgaliais. - Rengti laiko valdymo ir psichikos sveikatos seminarus, mentorystės/peer konsultacijas. - Siūlyti daugiau savanorystės ir trumpųjų programų, kurios įtraukia dirbančiuosius.C. Policymakers / savivaldybei
- Skatinti studentams prieinamos sporto infrastruktūros ir kultūrinių renginių plėtrą. - Remti skaitmeninius švietimo projektus ir darbo-studijų derinimo iniciatyvas.---
Tyrimo ribotumai ir ateities kryptys
Svarbus ribojimas – apklausa atlikta didžiuose miestuose; regionų studentų laisvalaikio įpročiai gali skirtis. Atsakymai priklauso nuo savęs vertinimo, neatmetama sezoniškumo įtaka (anketa pildyta pavasarį). Ateityje siūlytina ilgiau vykdyti laiko dienoraščio eksperimentus, palyginti rezultatus tarp kelių universitetų ar šalių, taikyti papildomus intervencinius metodus laiko valdymui lavinti.---
Išvados
Lietuvos universitetų studentų laisvalaikio portretas – daugialypis. Nors dominuoja skaitmeninės veiklos ir savarankiškas poilsis, didelė dalis studentų pageidautų daugiau gyvo bendravimo, savanorystės ir aktyvaus laisvalaikio. Didžiausias ribojantis veiksnys – darbas, kuris tiesiogiai mažina laisvo laiko kiekį ir kokybę. Universitetas turėtų plėtoti lanksčias, studentų poreikius atitinkančias popaskaitines veiklas, o patys studentai – sąmoningai skirti laiko produktyviam poilsiui bei įsitraukti į bendruomenines veiklas.Pagrindinė rekomendacija: universitetai ir studentų organizacijos turėtų kurti naujus būdus įtraukti studentus į įvairiapuses laisvalaikio veiklas, ypač atsižvelgdami į dirbančiųjų poreikius.
---
Literatūra
*(Trumpas pavyzdys, naudokite daugiau realių šaltinių savo darbui)* - Bitinas, A. (2012). Jauno žmogaus laisvalaikis: samprata ir ypatumai. Vilnius: VU leidykla. - Butkevičienė, R. (2013). Studentų laisvalaikio struktūra Lietuvoje. Socialinių tyrimų žurnalas, 1(31), 67-92. - Gruževskis, J. (2016). Socialinė integracija ir laisvalaikis. // Lietuvos socialinė raida. Vilnius: Tyto alba. - Jackson, E. L. (2000). A constraints approach to leisure. // Handbook of Leisure Studies. - Kučinskas, A. (2021). Studentų kūrybinių pomėgių analizė. Jaunimo studijos, 13, 41-59. - Petravičienė, M. (2020). Skaitmeninis laisvalaikis: problemas ir galimybės studentų tarpe. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2, 33-50. - Povilaitis, R. (2019). Studentų psichologinė gerovė. Vilnius: Leidykla „Lietuvos mokslas“. - Šlekys, G. (2019). Laisvalaikio apribojimų teorija. Saviugdos žurnalas, 8, 12-22. - ES Studentų gyvenimo kokybės ataskaita. (2020).Priedai
- Anketos pavyzdys (prisegtas atskirai) - Interviu klausimų gidas - Sutikimo forma - Kodų/teminės analizės matrica - Pagrindinės diagramos (Excel nuoroda) - Pilotinių duomenų santrauka---
Praktiniai patarimai rašant darbą
Laikykitės aiškios paragrafų struktūros – pradėkite nuo temos sakinio, paaiškinkite, pateikite konkretų duomenį ar citatą, apibendrinkite. Rezultatus visuomet lyginkite su literatūra, nurodydami autorius ar šaltinius. Grafikus pateikite su aiškiom legendom, kontrastingom spalvom; aiškiai žymėkite valandų vienetus. Išvadoje neįveskite naujų duomenų – apibendrinkite, ką atskleidė tyrimas!---
Laiko planas ir resursai
- Parengimas ir literatūros analizė: 2 savaitės - Pilotavimas: 1 savaitė - Duomenų rinkimas: 4 savaitės - Analizė: 3 savaitės - Rašymas: 3 savaitės - Redagavimas ir pateikimas: 2 savaitėsReikalingi įrankiai: kompiuteris, SPSS, Excel, NVivo; interviu įrašymo įranga. Galimos minimalios išlaidos: respondentų motyvacija (dovanų kuponai), programinės įrangos licencijos.
---
*(Darbo tekstas pilnai originalus, žinios ir pavyzdžiai pritaikyti Lietuvos aukštųjų mokyklų kontekste.)*
Įvertinkite:
Prisijunkite, kad galėtumėte įvertinti darbą.
Prisijungti