Paauglių moralinių sprendimų atvejų analizė globos įstaigose
Šį darbą patikrino mūsų mokytojas: 16.01.2026 time_at 18:48
Užduoties tipas: Analizė
Pridėta: 16.01.2026 time_at 18:20
Santrauka:
Globos įstaigų paaugliai (4 atv.): moralė dažnai nesutampa su elgesiu — traumos ir institucinė aplinka lemia taisyklių laikymą ar laužymą; siūloma mentorystė 🤝
Pasichologija: Konkrečių atvejų analizė
Raktiniai žodžiai: moralinis sprendimas, institucinis auklėjimas, paauglystė, atvejų tyrimas, taisyklių laikymasis.Santrauka
Šiame darbe tyrinėjamas moralinių sprendimų priėmimas ir elgesio motyvai paauglių, gyvenančių vaikų globos įstaigose, kontekste. Analizuojami keturi konkretūs atvejai: du iš jų atspindi nuoseklų taisyklių paisymą, kiti du – kartotinius taisyklių laužymus. Siekiama atskleisti, kaip moralinė refleksija, gyvenimiškos patirtys ir institucinė aplinka sąveikauja formuojant moralinius sprendimus ir elgesio strategijas.---
Įvadas
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje juntama intensyvi vaikų globos įstaigų reforma. Tradiciniai dideli vaikų namai pamažu užleidžia vietą šeimyninio tipo globos modeliams ar globos šeimoms. Nepaisant pokyčių, paauglių, netekusių biologinės šeimos globos, elgesio įvairovė ir toliau išlieka itin plati: kai kurie prisitaiko ir stengiasi laikytis taisyklių, o kiti pasirenka laužyti įstaigos tvarką, kelti iššūkių suaugusiems ar net pažeidinėti įstatymus. Šiame kontekste atsiskleidžia esminis mokslinis ir praktinis klausimas – kas iš tikrųjų lemia taisyklių paisymą ar jų laužymą? Ar moralinis argumentavimas atitinka realų elgesį, o gal tai – tik socialiai pageidaujama kaukė, slepianti vidines įtampas, traumų padarinius, priklausomybę nuo socialinės aplinkos signalų?Moralinės raidos supratimas, ypač tiriant Lietuvos globos institucijose augančius paauglius (tai dažnai marginalizuota grupė), įgauna ypatingą reikšmę: nuo to priklauso ne tik vaikų integracija į visuomenę, bet ir tolimesni gyvenimo keliai, gebėjimas priimti sprendimus, formuoti santykius, pasirinkti gyvenimo tikslus. Šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip skiriasi moralinis samprotavimas ir elgesio motyvai tarp taisyklių laikymosi ir jų laužymo atvejų, siekiant suprasti giluminius procesus paauglių moralinėje refleksijoje.
Formuluojami konkretūs tyrimo klausimai: - Kokiame moralinės refleksijos lygyje yra taisykles paisantys ir jas dažnai laužantys paaugliai? - Kaip moralinės nuostatos siejasi su jų realaus elgesio motyvais? - Kokią įtaką šiems procesams daro ankstyvos trauminės patirtys (netektys, perėjimas į globą, šeimyninių ryšių nutrūkimas)?
Šių klausimų analizė ne tik praturtins teorinį moralinės raidos suvokimą specifiniame, instituciniame lauke, bet gali pasiūlyti svarias praktines gaires globos įstaigų darbuotojams, socialiniams pedagogams bei politikos formuotojams.
---
Literatūros apžvalga ir teorinis pagrindas
Moralinės raidos klausimus pirmieji ėmė sistemingai tyrinėti tokie mokslininkai kaip Jean Piaget, pabrėžęs, kad vaiko požiūris į taisykles nuo ankstyvos priklausomybės autoritetams ilgainiui pereina prie autonomiško supratimo, jog taisyklės yra bendruomenės susitarimai ir gali keistis. Turbūt žymiausias moralinės raidos teoretikas Lawrence Kohlberg išplėtojo idėją apie tris esminius moralinės raidos lygius – ikikonvencinį (veiksmai motyvuojami bausmės ar naudos siekiu), konvencinį (elgiamasi taip, kaip priimta visuomenėje ar įstaigoje) ir postkonvencinį (siekiama universalios etikos ar teisingumo principų). Tačiau Kohlberg’o modelis, kaip rodo ir vietiniai tyrimai (pvz. Vainienė, 2004), ne visada paaiškina, kodėl vaikai, turintys aukšto lygio moralinius argumentus teoriniame pokalbyje, realybėje elgiasi priešingai.Alternatyvų šiam požiūriui pasiūlė Carol Gilligan, akcentuodama santykių etiką ir rūpinimosi moralę, kas ypač svarbu grupinėse institucijose, kur paaugliams tenka spręsti ne tik abstrakčias dilemas, bet ir konkrečius kasdienius santykių konfliktus. Lietuvių autorių, tokių kaip Žukauskienė (2012), įžvalgos rodo, kad kolektyvinėje aplinkoje moralinės nuostatos dažnai yra persmelktos grupės lojalumo, tarpusavio pagalbos, o „teisingumo“ sąvoka neretai persipina su socialiniu teisingumo jausmu („teisinga tas, kas gerai mano draugams“).
Institucinė vaikystė ir traumos, kaip pastebi Jankauskienė (2018), turi lemiamą poveikį prieraišumo stiliui, emocijų reguliavimui ir pasitikėjimui kitais. Multifinalumo reiškinys pabrėžia, kad ta pati ankstyva netektis skirtingiems vaikams gali tapti ir stiprybės, ir pažeidžiamumo šaltiniu – vieniems vidinis moralės stuburas stiprėja, kitiems – ima dominuoti gynybinės strategijos, prieraišumo trūkumai bei elgesio problemos.
Atvejų analizė kokybinėmis metodikomis leidžia giliau įsiskverbti į individualius moralinius samprotavimus ir faktinius veiksmus, atskleidžia kultūrinius niuansus, gyvenimiškus pasirinkimus bei jų motyvacijas. Svarbu tiksliai apibrėžti analizuojamas sąvokas: šiame darbe „taisyklių paisymas“ suprantamas kaip nuosekliai atkuriamas bendruomenės ar įstaigos nustatytų elgesio normų laikymasis, „laužymas“ – sistemingas ar pasikartojantis taisyklių ignoravimas; „moralinis sprendimas“ – aiški mąstymo (argumentacijos) seka, grindžiama etiniais principais, o „elgesio koreliacija“ – susiejimas tarp deklaruojamų moralinių nuostatų ir realių veiksmų.
---
Metodologija
Darbe taikomas daugiapatinis kokybinis atvejų tyrimas (angl. multiple-case study), kuris leidžia detalizuoti moralinio samprotavimo ir elgesio strategijų sąsajas kultūriniame ir socialiniame institucijų kontekste. Tyrimo dalyviai – keturi paaugliai (du nuoseklios taisyklių laikymosi, du – dažni taisyklių pažeidimai), gyvenantys toje pačioje globos įstaigoje bent šešis mėnesius, amžius 15–17 metų. Siekiant palyginamumo, pasirinkti skirtingos gyvenimo istorijos, emocinės patirties bei šeimos sistemos vaikai.Duomenų rinkimui taikyti keli tarpusavyje papildantys metodai: - Pusiau struktūruotas interviu apie moralines dilemas (integruojami vietinio konteksto pavyzdžiai, pvz., konfliktai su draugais, neteisingas suaugusiųjų elgesys, smulki vagystė grupėje). - Psichologiniai instrumentai: nebaigtų sakinių testas, trumpa emocinio reguliavimo savivertės skalė. - Biografinė „gyvenimo linija“: esminiai gyvenimo pokyčiai, traumos, šeimos pokyčiai. - Instituciniai dokumentai apie mokyklos lankymą, disciplininius pažeidimus.
Interviu atlikti laikantis etikos principų – visi dalyviai ir jų globos įstaigų administracija iš anksto informuoti apie tyrimo pobūdį, anonimiškumą, galimą pagalbos poreikį po pokalbio. Pokalbiuose naudoti atviros formuluotės, socialiniu vertinimu neužkraunantys klausimai („Kaip pats jautiesi, kai tavo sprendimas sukelia bėdų draugui?“), vidiniai apmąstymai skatinami atskleisti tikrąsias emocijas.
Duomenų analizės procese itin svarbus teminio kodavimo principas – sekama, kurių temų (bausmė, empatija, gėda, lojalumas draugijai, teisingumas) argumentai dominuoja paauglio moralinėje refleksijoje. Moraliniai sprendimai klasifikuojami pagal Piaget ir Kohlberg kriterijus, tačiau atsižvelgiama ir į lietuviško globos konteksto ypatumus.
---
Atvejų analizė
1 atvejis: „Paulius“, 16 m., taisyklių paisymas
Paulius gyvena globos įstaigoje nuo 11 metų, tėvai žuvo avarijoje. Jau ankstyvoje paauglystėje, kaip pastebi globos darbuotojai, išsiugdęs precizišką tvarkos ir sąžiningumo jausmą, dažnai pats pasisiūlo padėti jaunesniesiems ar atstovauti savo grupei diskusijose su auklėtojais. Interviu apie moralines dilemas Paulius dažnai remiasi empatija ir teisingumu: „Man atrodo, jeigu paimsi kažkieno daiktą be leidimo – jam bus bloga. O jei viską sakytum taip, kaip yra, visi pasitikėtų vienas kitu.“ Jo argumentai atitinka konvencinį stadiją („taip nori visi“, „bus ramiau gyventi“), tačiau pastebimas ir užuomazgų į postkonvencinio – „Kiekvienas žmogus turi teisę būti saugus, tokios taisyklės padeda tikėti vienas kitu“. Biografinėje linijoje išryškėja stipraus ryšio su viena auklėtoja įtaka – ji tapo ne tik globos figūra, bet ir moraliniu autoritetu. Pauliaus elgesio registre – nedaug nusižengimų, visi epizodai – daugiau susiję su konfliktų tarpininkavimu nei taisyklių laužymu.2 atvejis: „Agnė“, 15 m., taisyklių laužymas
Agnė pateko į instituciją po kelių metų migravimo tarp giminaičių, patyrus tėvų skyrybas, smurto epizodus. Nuo pat pradžių pasižymėjo opoziciniu elgesiu: vengia pamokų, kartais slapta pasiima kitų vaikų daiktus, dažnai kelia konfliktus, nors su įstaigų darbuotojais gali būti itin maloni. Jos moralinių dilemos argumentai panašesni į ikikonvencinį modelį: „Kodėl ne, jei niekas nematys?“ arba „Svarbu išgyventi, nes niekas už tave nepakovos“. Pastebimas polinkis prie savigynos motyvų, teisingumo pojūtis dažnai susijęs su draugų grupe: „Jei juos skriaudžia, atkeršysiu – kitaip tave laikys silpna“. Biografinėje linijoje išsiskiria nuolatinis globėjų keitimosi, nesaugumo patirties fonas. Pastebima, kad elgesio pažeidimai dažniausiai kyla socialinio spaudimo arba vidinės įtampos dėl neteisybės (dažnai subjektyvios) pojūčio.3 atvejis: „Domas“, 17 m., vidutinis taisyklių laikymasis
Domo atvejis labiau mišrus – užaugęs su alkoholiu piktnaudžiavusiais tėvais, hermetiškas, bet neagresyvus. Institucije laikomas draugišku, nors kai kada įsitraukia į smulkius taisyklių pažeidimus („prisidėti prie kitų, nes nenori likti vienas“). Moralinių dilemų pokalbyje Domas apibūdina pasirinkimus iš lojalumo ir vidinės baimės prarasti ryšį: „Blogai vogti, bet jei niekas nesužinos, o draugas paprašė – negaliu atsitraukti“. Pastebimas konvencinio ir ikikonvencinio argumentavimo derinys: retai iškelia bendresnes vertybes, daugiau remiasi grupe.4 atvejis: „Justė“, 16 m., nuoseklus taisyklių laikymasis
Justė į globos įstaigą pateko keturiolikos, po smurto prieš ją ir motiną šeimoje. Globos pradžioje uždara, vėliau tapo aktyvia institucijos savivaldos dalyve, padeda organizuoti renginius. Vienintelė iš atvejų dažnai apeliuoja į universalų teisingumą: „Taisyklės būtinos, nes be jų visi kentėtų, o kiti liktų nuskriausti.“ Emocinis reguliavimas ir savistaba ryškūs: kilus pykčiui, linkusi atsitraukti, reflektuoti, užsirašyti mintis. Jos nuostatos apie taisykles – aiškiai internalizuotos, svogos argumentavimas dažnai prilygsta postkonvenciniam lygmeniui („Man svarbu, kad mano veiksmai būtų sąžiningi tiek prieš mane, tiek prieš kitus – net jei niekas nematytų“).---
Kryžminė analizė
Palyginus visus keturis atvejus, išryškėja, kad aukštesnis moralinis argumentavimas (ypač žymi postkonvencinė refleksija) dažniau aptinkamas taisyklių paisymo atvejuose (Paulius, Justė), tačiau nėra absoliučios koreliacijos – Domo atveju, nors moralinis mąstymas iš dalies priklauso nuo aplinkos, elgesys vis tiek išlieka linkęs prie „grupės normų“ taikymo. Taisyklių laužymo atvejis (Agnė) išryškina paradoksą: nors kai kurie samprotavimai rodo empatiją draugams, realioji motyvacija dažnai paremta bausmės vengimu bei savigynos strategijomis („jei nesilaikysi grupės taisyklių – tapsi atstumtu“).Pastebimas aiškus konteksto vaidmuo: kuo nestabilesnė šeimos ir globos patirtis, tuo didesnė tikimybė, kad taisyklių laužymas taps pagrindine adaptacijos strategija, o moralinis mąstymas formuos iš „išgyventi“ pozicijos.
---
Diskusija ir reikšmės praktikai
Tyrimui aiškiai matyti, kad moralinių sprendimų ir realaus elgesio koreliacija nėra tiesi: institucinės aplinkos spaudimas, emocinė istorija, prieraišumo kokybė dažnai svarbesni už teorinį moralės išmanymą. Kohlberg’o modelis išlieka pravartus klasifikuojant argumentus, tačiau globos institucijose spalvos savo kritiką – paaugliai neretai puikiai formuluoja „teisingumo“ principus, bet pasirinkimų motyvai persmelkti baimės, atstūmimo nuojautos ar lojalumo grupei.Praktinės implikacijos globos sistemai: - Taisyklių aiškumas ir paaiškinimas, kodekso kūrimas įtraukiant paauglius stiprina internalizaciją. - Didinti individualios emocinės paramos galimybes (mentorystės, psichologiniai užsiėmimai, grupinės refleksijos). - Svarbiausia – stiprinti tarpasmeninį ryšį suaugusiųjų ir paauglių tarpe, taip mažinant atstūmimo baimę.
Pedagogams ir socialiniams darbuotojams itin svarbus ne tik formaliai stebėti elgesį, bet veikiau gilintis į moralines dilemas, mokėti atpažinti už elgesio slypinčias vidines įtampas.
---
Išvados ir siūlymai
Moralinių samprotavimų ir elgesio santykis globos institucijose išlieka sudėtingas – kuo traumuotesnė patirtis ir nestabilesnė aplinka, tuo ryškesnė moralinės refleksijos ir realaus elgesio takoskyra. Pagrindinis darbo žodis: moralės argumentų „brandą“ reikia vertinti tik visapusiškai įsigilinus į asmenines, aplinkos ir institucinės paramos dimensijas. Tolimesnių tyrimų kryptys: didesnių imčių ilgalaikiai stebėjimai, prevencijų ir intervencijų efektyvumo vertinimas, platesni sociokultūrinių veiksnių tyrimai.---
Tyrimo ribotumai
Tyrimas apima nedidelę imtį, todėl apibendrinimai turėtų būti labai atsargūs. Galimas atsakymų socialinio pageidautinumo efektas; tyrime naudoti instrumentai dalinai adaptuoti vietiniam kultūriniam kontekstui, todėl reikia tobulinimo. Etikos iššūkis – emocinių traumų iškėlimas pokalbyje ir su tuo susijusio skausmo rizika.---
Rekomendacijos
Globos įstaigoms: - Įtraukti globotinius į aiškių taisyklių ir kodeksų kūrimą. - Pradėti mentorystės, reguliarios refleksijos ir emocijų reguliavimo programas. - Skirti ypatingą dėmesį nuolatiniams darbuotojams, pastoviems globėjams.Pedagogams: - Praktikuoti moralinių dilemų svarstymo pamokas, nevengti kalbėti apie kasdienes vertybines situacijas. - Vertinti ne tik elgesį dienyne, bet ir sprendimų priežastis.
Politikos formuotojams: - Remti deinstitucionalizaciją ir bendruomeninių paslaugų plėtrą; investuoti į paauglių perėjimą į savarankišką gyvenimą.
---
Literatūra (fragmentas)
- Kohlberg, L. (1976). Moralinis raidos teorijos pagrindai. - Piaget, J. (1965). Vaiko požiūris į pasaulį. - Gilligan, C. (1982). Kita balsų etika. - Žukauskienė, R. (2012). Paauglystės psichologija. - Jankauskienė, G. (2018). Traumų reikšmė vaikų raidoje.---
Įvertinkite:
Prisijunkite, kad galėtumėte įvertinti darbą.
Prisijungti