Socialinių teorijų vaidmuo asmenybės formavime psichologijoje
Užduoties tipas: Referatas
Pridėta: šiandien time_at 15:39
Santrauka:
Atrask socialinių teorijų vaidmenį asmenybės formavime psichologijoje ir suprask, kaip socialiniai veiksniai lemia tavo elgesį ir raidą.
I. Įvadas
Asmenybės klausimas jau daugiau nei šimtmetį išlieka viena kertinių tiek psichologijos, tiek pedagogikos krypčių. Tai – ne tik individualių skirtumų ar žmogaus charakterio savitumo nagrinėjimas, bet ir gilesnis bandymas suprasti, kodėl individai mąsto, elgiasi ar jaučia būtent taip, o ne kitaip. Lietuvoje asmenybės samprata dažnai nagrinėjama tiek klasikiniuose mokykliniuose kursuose, tiek universitetinėse studijose, nagrinėjant lietuvių rašytojų personažus ar kasdieninėje socialinėje sąveikoje. Skirtingi moksliniai požiūriai – nuo biologinių iki humanistinių ar socialinių – leidžia į asmenybę žvelgti iš unikalių perspektyvų.Socialinės krypties teorijos psichologijoje išsiskiria savo dėmesiu socialiniam kontekstui: šios teorijos pabrėžia neišvengiamą aplinkos, tarpasmeninių santykių, visuomenės lūkesčių poveikį žmogaus charakterio ir elgesio formavime. Lietuviškoje kultūroje, kur didelę reikšmę turi bendruomeniškumas, tapatybės su tauta stiprinimas, asmenybės raidą iš tiesų esmingai lemia aplinkiniai. Ypač svarbų vaidmenį šiose teorijose užima tokios asmenybės kaip Alfredas Adleris – individualiosios psichologijos kūrėjas, ir Johnas Watsonas – biheviorizmo pradininkas. Abu, nors gerokai skirtingai, pabrėžė aplinkos ir socialinių sąlygų lemiamą žmogaus tapsmą.
Šio darbo tikslas – aptarti, kaip socialiniai veiksniai lemia asmenybės formavimą Adleriui ir Watsonui būdingose teorijose: išnagrinėti pagrindinius socialinės krypties bruožus, aptarti šių dviejų autorių požiūrių panašumus ir skirtumus, bei įvertinti šių idėjų aktualumą šiandieninėje visuomenėje, išskiriant lietuvišką kultūrinį kontekstą.
---
II. Socialinės krypties asmenybės teorijų esmė
Socialinės krypties teorijose asmenybė neatsiejama nuo žmogų supančios socialinės erdvės. Psichologinė asmenybės raiška kildinama iš žmogaus dalyvavimo bendruomenėje, nuolatinių santykių su kitais, nuomonės formavimosi per įvairius ryšius. Pavyzdžiui, lietuviškoje literatūroje personažams dažnai tenka derintis prie normų, reaguoti į socialinius spaudimus – ar tai būtų „Vilties“ šeimos iš Šatrijos Raganos apsakymo, ar jaunojo Vinco Kudirkos gyvenimo trajektorija.Pagrindinis šių teorijų akcentas – savitarpio determinizmas. Tai reiškia, kad žmogaus mintys, emocijos ir veiksmai vienu metu daro įtaką socialinei aplinkai ir iš jos gauna atgalinį poveikį, todėl asmenybė nuolat auga, mainosi ar net susiduria su konfliktu tarp savo vidinių tikslų ir išorinio spaudimo. Modeliavimo principas, ypač pabrėžtas Albert Bandura vėlyvesnėse socialinio mokymosi versijose, remiasi elgesio stebėjimu bei imitavimu – vaikai, stebėdami mokyklos vyresnių mokinių, mokytojų ar tėvų elgesį, dažnai perima jų elgesio normas, net ir nesąmoningai.
Socialinės teorijos apima platų spektrą – nuo dinamiškų asmenybės savybių iki tam tikrų pastovių reakcijų į socialinį modelį, ir suteikia pagrindą suprasti, kodėl toks pats vaiko elgesys mokykloje ir namuose gali skirtis.
---
III. Alfredas Adleris ir individualioji psichologija
1. Gyvenimo ir idėjų kontekstas
Alfredas Adleris, austrų kilmės gydytojas ir psichologas, užima išskirtinę vietą tarp socialinės asmenybės teorijų kūrėjų. Pradėjęs kaip Freudistų rato narys, Adleris anksti atitrūko nuo griežtos psichoanalitinės tradicijos, kritikuodamas seksualinių ir biologinių veiksnių sureikšminimą. Jis siūlė žvelgti į asmenybę platesniu rakursu, kur pagrindinis dėmesys skiriamas individo vietai visuomenėje bei siekiui tobulėti.2. Holizmo principas
Adleris pabrėžė, kad žmogus turi būti suprantamas kaip visuminė, nedaloma būtybė. Jo požiūriu, negali būti atskirai nagrinėjamas „protas“, „jausmai“ ir „elgesys“ – visos šios dalys sudarančios darnią visumą, kuri sąveikauja su aplinka. Adleris, kitaip nei Freudas, žmogų matė ne kaip instinktų vergišką ašį, bet kaip kūrybingą ir tikslo siekiantį visuomenės narį. Lietuvių patarlė „Žmogus žmogui – draugas, brolis ir bičiulis“ puikiai atspindi Adlerio socialumo sampratą.3. Tikslingumo samprata
Svarbia Adlerio teorijos ašimi tampa tikslingumas – žmogus tiek vaikystėje, tiek suaugus galvoja apie savo gyvenimo tikslus ir dažnai nesąmoningai pritaiko elgesio modelius pagal juos. Svarbu atskirti momentinius, situacinius tikslus (pvz., atsakyti klasės draugui į pasišaipymą) nuo gyvenimo strateginių siekių – tapti geru žmogumi, pripažintu bendruomenėje, išsiugdyti pasitikėjimą. Ši nuostata artima lietuviškos tradicijos idėjai, jog „svarbu ne ką gausi, o kuo tapsi“.4. Visuomeniškumas ir socialinis interesas
Adlerio požiūriu, kiekvienas žmogus gimsta su esmine socialumo nuojauta – įgimtu noru priklausyti kolektyvui, kurti naudingas draugystes, rūpintis kitų gerove. Tai „bendruomeniškumo jausmas“ (Gemeinschaftsgefühl), kuris tiesiogiai siejasi su asmenybės brandumu. Lietuvoje socialinio intereso svarba nuolat išryškėja per bendruomenių telkimąsi – nuo kaimo talkų iki miesto iniciatyvų.5. Menkavertiškumo ir pranašumo siekis
Anot Adlerio, menkavertiškumo jausmas – natūrali vaiko ar suaugusiojo būsena, kuri dažnai tampa postūmiu tobulėti, ieškoti stiprybės, kompensuoti savo trūkumus. Ši dinamika formuojasi šeimoje – broliai ir seserys, priklausomai nuo gimimo eiliškumo (vyriausias, vidurinysis, jauniausias), adaptuojasi skirtingai: vieni siekia pripažinimo darbais, kiti – dėmesio ar pagalbos. Net lietuvių pasakose dažnai išryškėja stipraus ir silpnesniojo veikėjų priešprieša bei siekis įveikti savo menkumą.6. Praktinė reikšmė
Adlerio teorijos pritaikomos pedagogikoje (pvz., palaikant visų vaikų dalyvavimą ugdomojoje veikloje), psichoterapijoje (ugdyti socialinį interesą, padėti įveikti menkavertiškumo kompleksą), integruojamos į kultūrinį auklėjimą – nes kiekvienoje visuomenėje socialinio intereso raiška kiek skiriasi.---
IV. Johnas Watsonas ir biheviorizmas kaip socialinės krypties atšaka
1. Biheviorizmo ištakos
Johnas Watsonas XX a. pradžioje išryškino naują kryptį psichologijoje – biheviorizmą. Ši teorija iš esmės paneigė psichoanalizės dominuojantį vaidmenį, pasiūlydama visas žmogaus elgesio apraiškas nagrinėti objektyviais, empirija grindžiamais metodais. Elgesys laikytas pagrindiniu žmogaus psichikos pažinimo šaltiniu.2. Elgesio socialinės priežastys
Watsono modelyje žmogaus elgesys formuojasi išimtinai veikiant aplinkai; vidiniai procesai, mintys ar jausmai – per daug subjektyvūs. Tikrasis psichologijos objektas – iš išorės stebima reakcija į stimulą (pvz., kai vaikas bijo lietaus, nes anksčiau jį išgąsdino perkūnija). Lietuvoje biheviorizmo idėjos buvo taikomos mokyklinėse disciplinos strategijose, grįstose atlygiu ir bausme.3. Elgesio formavimosi procesas
Watsonas išpopuliarino sąlyginių reakcijų formavimo principą: elgesys mokomas per patyrimą – apdovanojus ar nubaudus. Tokios technikos naudojamos net šiuolaikinėse pedagoginėse praktikose: už gerą elgesį – papildomi balai, už triukšmavimą – apribojimai.4. Socialinis modeliavimas
Biheviorizmas ne tik aiškino tiesioginių paskatų svarbą, bet ir pripažino modeliuojantį aplinkos poveikį – stebėdamas kitų elgesį, žmogus išmoksta, ko vengti ir ką kartoti. Praktiniame lygmenyje ši teorija taikoma vaikų auklėjime, elgesio korekcijos programose, net prevencijoje prieš žalingus įpročius.5. Apribojimai
Nors Watsonas akcentavo išorinę, aplinkos įtaką, jis nepakankamai įvertino žmogaus vidinio pasaulio bei kūrybingumo reikšmę. Lietuviškoje pedagogikoje dažnai keliama dilema – ar viską galima paaiškinti per išorines paskatas, ar reikia jungti ir vidinius motyvus.---
V. Palyginamoji analizė
Adlerio ir Watsono teorijos, nors ir kuriamos skirtinguose kontekstuose, iš esmės pabrėžia socialinės aplinkos reikšmę. Abu autoriai teigė, kad be kitų žmonių poveikio asmenybė neįmanoma. Vis dėlto, jų požiūris skiriasi: Adleris orientuotas į žmogaus holistinę visumą, tikslų siekimą, socialinį interesą, o Watsonas – į empirinius, paprastus elgesio dėsnius. Adleris individą kelia kaip kūrėją, Watsonas – kaip reaguotoją. Adlerio teorija padeda suprasti žmogaus vidinius konfliktus ir jų sąsają su bendruomene, Watsono – leidžia objektyviai koreguoti elgesį, tačiau mažiau gilina vidinių motyvų prasmę.---
VI. Socialinės krypties teorijų reikšmė ir aktualumas šiandien
Šių teorijų aktualumas išryškėja šiuolaikinėje Lietuvos realijoje: ugdymo įstaigose siekiama lavinti ne tik žinias, bet ir socialines kompetencijas, mokytojai ieško būdų stiprinti vaikų pasitikėjimą ir bendruomeniškumą. Psichoterapijoje vis labiau integruojami socialiniai ir elgesio metodai: padedama ne tik pakeisti elgesį, bet ir gilinti savęs suvokimą, ieškoti tikslo. Šiuolaikinės technologijos, socialiniai tinklai sukuria naujus modeliavimosi laukus – žiniasklaidoje ar interneto bendruomenėse formuojami elgesio etalonai, kartais peržengiantys Watsono ir Adlerio teorijų ribas.Prevencinėse programose, skirtose paauglių savijautai gerinti ar patyčių rizikai mažinti, labai svarbus socialinių sąlygų analizavimas ir tinkamų elgesio modelių diegimas. Net Lietuvos švietimo reformose pabrėžiamas socialinio intereso ir bendruomeniškumo ugdymas kaip svarbūs veiksniai stipriai asmenybei formuoti.
---
VII. Išvados
Socialinės krypties asmenybės teorijos suteikia vertingą raktą į žmogaus elgesio ir motyvų supratimą. Adlerio akcentuojamas kūrybiškumas, holistinis požiūris ir tikslų siekimas išlieka itin aktualūs vertinant socialinių santykių sudėtingumą Lietuvoje. Watsono biheviorizmas – racionalus, objektyvus ir ypač naudingas ugdymo ir elgesio korekcijoje, tačiau gerokai ribotas, jei pamirštame asmenybės vidinį pasaulį. Abi teorijos viena kitą papildo: praktikoje būtina jungti išorinius ir vidinius motyvacinius veiksnius, stiprinti socialinį interesą, kad būtų užtikrinta asmenybės branda ir visuomenės sanglauda.Ateityje asmenybės tyrimuose siūlytina dar glaudžiau integruoti vidinių motyvų ir socialinių sąlygų analizę, ieškoti naujų būdų stiprinti bendrumo jausmą tiek tradicinėse, tiek skaitmeninėse erdvėse.
---
Įvertinkite:
Prisijunkite, kad galėtumėte įvertinti darbą.
Prisijungti