Muitų administravimas Lietuvoje: pagrindiniai principai ir funkcijos

Užduoties tipas: Referatas

Pridėta: vakar time_at 7:47

Įvadas

Šio rašto darbo tikslas yra išsamiai atskleisti muitų (muitinių) administravimo pagrindus, paaiškinti šios srities institucinius, funkcinius ir teisnius aspektus, įvertinti esamas problemas ir ateities galimybes. Svarbu aptarti ir Lietuvos muitinės istorijos raidą, nes ši institucija, savo kelionę pradėjusi dar 1919 metais, bene labiausiai keitėsi po nepriklausomybės atkūrimo ir įstojimo į Europos Sąjungą. Šiame darbe nuosekliai nagrinėsiu muitinės administravimo teisinį pagrindą, praktinius veiklos aspektus, muitų tarifų taikymą, funkcijas bei plėtros galimybes, remdamasis lietuviškais teisės šaltiniais, viešai prieinamais istoriniais duomenimis, aktualia statistika ir lietuvių kultūros bei literatūros pavyzdžiais.

I. Muitinės administravimo institucinė ir teisinė sistema

Lietuvos muitinė nuo 2004 metų tapo ES Muitų sąjungos dalimi, todėl visas administravimas grindžiamas ne tik nacionaliniais, bet visų pirma Europos Sąjungos teisės aktais, ypač ES Muitinės kodeksu. Nacionaliniai teisės dokumentai, tokie kaip LR muitinės įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas bei Muitinės statutai, papildo ES normatyvus, detalizuoja vietinės veiklos ypatumus. Šią sistemos sudėtingumą puikiai atskleidžia teisininkas A. Meškauskas, pabrėždamas, kad muitinės pareigūnai, atlikdami savo kasdienių užduočių, privalo derinti tarptautinę ir nacionalinę teisę.

Lietuvos muitinė administraciškai suskirstyta į centrinį Muitinės departamentą (pavaldų Finansų ministerijai), penkias regionines teritorines muitines, taip pat veikia specializuotos institucijos – Muitinės informacinių sistemų centras, laboratorija, mokymo centras ir kriminalinė tarnyba, kuri glaudžiai bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis Lietuvoje ir užsienyje. Tokio institucinio tinklo struktūroje matyti, jog muitinė nėra vien biurokratinė valdininkų grandis – ji tarnauja strateginiams valstybės tikslams, adaptuodamasi tiek prie pasaulinių pokyčių, tiek prie unikalių Lietuvos poreikių.

II. Pagrindinės muitinės funkcijos ir jų administravimas

Viena pagrindinių muitinės funkcijų – fiskalinė, t. y. mokesčių ir rinkliavų už importuojamas prekes surinkimas. Muitų tarifų taikymas, remiantis nustatyta tarifine prekių klasifikacija (vadinamieji HS kodai), užtikrina, kad verslas mokėtų tiksliai tiek, kiek numatyta pagal prekių pobūdį, kilmę ir vertę. Taip surenkamos biudžeto lėšos sudaro svarbią valstybės pajamų dalį. Ne veltui po Lietuvos narystės ES deklaruojama, kad didelė dalis akcizo ir importo mokesčių automatiškai atitenka Europos Sąjungos biudžetui, o likusi – Lietuvos reikmėms.

Ne mažiau svarbi ir teisėsaugos funkcija – kova su kontrabanda, prekių klastojimu, mokesčių slėpimu. Lietuvos muitinės kriminalinė tarnyba nuolat fiksuoja atvejus pasienyje, kai bandoma įvežti nelegalių prekių – nuo kontrabandinių cigarečių iki pavojingų chemikalų. Analizuojant žiniasklaidos pranešimus galima pastebėti, kad pastaraisiais metais Lietuva tapo ir tranzito šalimi, o didžioji dalis teisės pažeidimų susiję su neteisėtu prekių gabenimu į ES šalis. Čia stulbinamai svarbu ir bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, ypač kai kovojama su tarptautiniais nusikaltėliais.

Apsauginė muitinės veikla pasireiškia tiek tikrinant, kad į šalį nepatektų ribojamos ar pavojingos prekės (ginklai, narkotinės medžiagos), tiek ir užtikrinant, jog vidaus rinka būtų saugi vartotojams. Lietuvos muitinė, vykdydama ES direktyvas, privalomai tikrina tam tikras prekes dėl kokybės ar saugos ženklinimo, saugo intelektinę nuosavybę, užkerta kelią suklastotoms prekėms.

Statistinė funkcija leidžia kaupti išsamius duomenis apie užsienio prekybą, kurių pagrindu planuojama valstybės ekonominė politika. Lietuvos muitinė kiekvienais metais skelbia aktualius duomenis, kurie ypač svarbūs ir verslininkams – pavyzdžiui, užtikrinant prekių kilmės atsekamumą ar prognozuojant rinkos plėtrą.

Po įstojimo į ES muitinės funkcijos papildytos ir naujais iššūkiais: Lietuva prisideda prie bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo, rūpinasi gamtine aplinka (pavyzdžiui, riboja retų gyvūnų ar saugomų augalų gabenimą pagal CITES konvenciją), saugo inovatyvių prekių atvykimą ir išeigą, taip pat užtikrina prekybos grandinės skaidrumą ir saugumą.

III. Muitų tarifai, mokesčių apskaičiavimas ir prekių klasifikavimas

Prekių tarifinė klasifikacija remiasi Visuotine prekių aprašymo ir kodavimo harmonizuotąja sistema – HS kodais (sudaromais iš 6 skaitmenų). Tikslus prekių klasifikavimas užtikrina sklandų muitinės darbą ir apsaugo verslo interesus. Praktikoje, kaip pastebi patyrę muitinės tarpininkai, kartais kyla ginčų dėl teisingo klasifikavimo – tuomet sprendimas ieškomas Muitinės laboratorijoje, atliekant ekspertizes ar pasitelkiant papildomus dokumentus.

Prekių kilmės nustatymas – dar vienas ypatingai svarbus momentas. Tik nustačius tikslų šalies kilmės statusą galima taikyti prekybos lengvatas, kurios numatytos ES ir kitų šalių laisvosios prekybos sutartyse (pvz., EUR1 sertifikatai). Kilmei nustatyti būtina laikytis dokumentų reikalavimų, apibrėžtų Tarptautinėse konvencijose ir ES teisėje.

Muitinis įvertinimas, arba prekių vertės nustatymas, yra būtinas norint apskaičiuoti privalomus mokesčius. Dažniausiai taikomas sandorio vertės metodas, tačiau, jei kyla abejonių dėl deklaruotos kainos (įtariamas padirbinėjimas ar iškraipymai), muitinė gali naudotis alternatyviais – panašių prekių ar sąnaudų pagrindu paremtais – metodais. Tokie ginčai dažnai nušviečiami žiniasklaidoje, kai muitininkai pastebi, jog prabangūs automobiliai deklaruojami keliskart pigiau nei rinkos kaina.

IV. Muitinės procedūros ir jų praktinis taikymas

Deklaravimo procedūra reikalauja ne tik tikslaus dokumentų pateikimo, bet ir pagal rizikos analizę atsirenkamo prekių tikrinimo. Lietuvoje ypač daug dėmesio skiriama automatizuotiems patikrinimams – muitinės inspektoriai, naudojant specialias rizikos vertinimo programas, nukreipia įtartinas siuntas detalesniam tyrimui. Veikia mobiliosios muitinės grupės, iš kurios bent kelios per metus išaiškina išskirtines kontrabandos schemas Pietryčių Lietuvoje, o šios sėkmės dažnai aprašomos vietos spaudoje ar pasakojamos radijo laidose, kaip, pavyzdžiui, S. Parulskio eseistikoje apie tikrumo ir kontrolės sandūrą pasienyje.

Šiuolaikinės informacinės sistemos, elektroniniai duomenų mainai su kitų valstybių tarnybomis ir netgi mobiliųjų programėlių integravimas tiesiogiai didina muitinės procedūrų efektyvumą ir mažina korupcijos tikimybę. Tuo pačiu, už pažeidimus gresia griežtos sankcijos – nuo piniginių baudų iki prekių konfiskavimo ar net administracinės atsakomybės. Vis dažniau sprendžiami ir kibernetinio saugumo klausimai, nes prekybos skaitmenizavimas atneša naujų iššūkių: nuo duomenų nutekinimo iki IT atakų prieš strategines platformas.

V. Lietuvos muitinės veiklos iššūkiai ir plėtros galimybės

Plėtros galimybės siejamos su dar labiau išvystytu „vieno langelio“ principu, glaudesniu bendradarbiavimu su kaimyninėmis šalimis (pvz., Latvija, Lenkija, Baltarusija), tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Pasaulio muitų organizacija. Infrastruktūros modernizacija, profesionalūs mokymai, partnerystės su verslu iniciatyvos (pavyzdžiui, Muitinės–verslo tarybos veikla) suteikia pagrindą ne vien efektyvesniam darbui, bet ir didesniam visos visuomenės pasitikėjimui.

Išvados

Siekiant tolesnio veiklos efektyvumo, būtina tęsti modernizaciją, skirti dėmesio darbuotojų kvalifikacijai, plėtoti pažangias technologijas, aktyvinti tarptautinį bendradarbiavimą. Tik taip Lietuvos muitinė išliks patikimu vartų saugotoju tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje erdvėje. Kaip sakytų lietuvių klasikai, tik stipri, veikli ir protingai administruojama tarnyba gali tapti valstybės tvirtybės ramščiu šiandienos nepastovumo sąlygomis.