Senųjų ir šiuolaikinių pasakų vertybių palyginimas
Šį darbą patikrino mūsų mokytojas: 24.01.2026 time_at 11:42
Užduoties tipas: Analizė
Pridėta: 17.01.2026 time_at 18:03
Santrauka:
Analizuokite senųjų ir šiuolaikinių pasakų vertybių palyginimą: sužinosite skirtumus, panašumus ir ugdymo rekomendacijas mokytojams bei tėvams. Išvados.
Titulinis puslapis ir santrauka
Darbo pavadinimas: Šiuolaikinių ir senovinių pasakų vertybių skirtumai ir panašumai Autorius: [Studento vardas pavardė] Kursas: [Kurso pavadinimas] Data: [Data]Santrauka
Šiame darbe nagrinėjami pagrindiniai vertybių skirtumai ir panašumai tarp tradicinių lietuvių liaudies pasakų bei pastarųjų dešimtmečių šiuolaikinės vaikų pasakų kūrybos. Analizei pasirinkti konkrečių tekstų pavyzdžiai iš lietuvių folkloro ir šiuolaikinių rašytojų kūrinių, taip pat trumpai aptariamas audiovizualinių (animacinių) istorijų pavyzdys. Metodologija apima tekstų lyginamąją analizę remiantis vertybių raiškos aspektais: heroizmu, atsakomybe, autoritetų santykiu, lyčių vaidmenimis, konfliktų sprendimu ir pan. Darbo išvada – nors tiek senovinės, tiek šiuolaikinės pasakos ugdo svarbias socialines ir asmenines vertybes, abi kryptys reprezentuoja skirtingus požiūrius į asmenybės ir bendruomenės santykį, moralės pasirinkimo principus, pasaulio sampratą bei vaikų auklėjimo tikslus. Rekomenduojama derinti abiejų tipų pasakas, siekiant harmoningos vaikų saviraiškos ir tapatybės formavimo.---
Įvadas
Temos aktualumas
Pasakos šimtmečius buvo kertinė vaikų ir suaugusiųjų kultūrinio auklėjimo priemonė. Nors šiuolaikinėje visuomenėje jų funkcija iš dalies keičiasi, pasakų pasakojimas ir skaitymas išlieka prasminga tradicija, ugdančia jaunosios kartos pasaulėvaizdį. Lyginant senovines ir šiuolaikines pasakas, atsiskleidžia kintantis požiūris į vertybių perdavimą, individualumo, bendruomeniškumo, tapatybės bei saviraiškos svarbą vaikų ugdyme. Ypač aktualu tai analizuoti šiandien, kai daugėja skaitmeninių pasakų ir multikultūrinių įtakų.Problemos apibrėžimas ir pagrindinis klausimas
Šiame darbe gilinamasi į tai, kuo skiriasi ir kuo sutampa senųjų liaudies pasakų ir šiuolaikinių kūrinių vertybiniai modeliai, jų diegiamos normos ir moralės principai. Kokias ugdomąsias funkcijas pasakos išlaiko, kaip kinta jų siūloma pasaulėvoka ir kodėl tai svarbu vaikų asmenybės raidai?Tikslas ir uždaviniai
Tikslas: Išsamiai išanalizuoti ir palyginti senovinių ir šiuolaikinių pasakų vertybinius aspektus lietuvių vaikų auklėjimo kontekste.Uždaviniai: - Apibrėžti vertybių analizės kriterijus. - Atrinkti pagrindinius tradicinius ir šiuolaikinius pasakų pavyzdžius. - Atlikti lyginamąją tekstų analizę remiantis nustatytais kriterijais. - Pateikti praktines ugdymo įžvalgas.
Hipotezė
Manoma, kad šiuolaikinėse pasakose vis stipriau ryškėja individualios saviraiškos, savarankiškumo ir įvairovės akcentai, tuo tarpu tradicinėse – dominuoja kolektyvinė atsakomybė, paklusnumas bendruomenės normoms, aiškiai apibrėžta simbolika.---
Terminų apibrėžtys ir teorinis pagrindas
Pasakos sąvoka ir žanro ribos
Pasaka – tai žodinės ar rašytinės kultūros kūrinys, dažnai perteikiantis simbolinius pasakojimus apie stebuklingus ar kasdieniškus įvykius. Skiriami pagrindiniai pasakų tipai: - Liaudies pasaka – perduodama iš lūpų į lūpas, dažniausiai anoniminė, suformuota kolektyvinėje kūryboje (pvz., „Eglė žalčių karalienė“). - Literatūrinė pasaka – turinti žinomą autorių, dažnai remiasi liaudies motyvais (pvz., Martyno Vainilaičio, Vytautės Žilinskaitės kūriniai). - Šiuolaikinė vaikų istorija/animacinė pasaka – dažnai adaptuota vizualiai, pabrėžia šių dienų aktualijas ir vertybes (pvz., „Gustavo enciklopedijos“ pasakos, Rūtos Montvilaitės knygų personažai).„Vertybė“ kaip analizės objektas
Vertybė – fundamentalus moralinis ar socialinis principas, pagal kurį vertinamas elgesys ir sprendimai. Pasakose gali būti pabrėžiamos: - Moralinės vertybės: sąžiningumas, drąsa, ištikimybė, atjauta. - Socialinės: pagalba silpnesniems, pagarba vyresniems, solidarumas. - Estetinės: grožio, harmonijos ieškojimas. - Praktinės: išradingumas, sumanumas. - Ekologinės: santykis su gamta, atsakomybė už aplinką. - Lyčių vaidmenys: lygybė, stereotipų griovimas.Teoriniai rėmai
Darbe remiamasi vaikų ugdymo psichologijos, literatūros kūrinių recepcijos, socializacijos modelių bei kultūros perdavimo tradicijų teorijomis.---
Metodologija
Tekstų atrankos kriterijai
Analizei pasirinktos 2–3 lietuvių liaudies pasakos iš skirtingų regionų („Eglė žalčių karalienė“, „Saulės kelionė“, „Žirnis ir pelėda“), ir 3–4 šiuolaikinės vaikų pasakos/istorijos: Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, Kotrynos Zylės „Sukeistas“, fragmentai iš „Gustavo enciklopedijos“ animacinių istorijų.Analizės metodai
Pritaikytas tekstų siužeto, veikėjų portretų, teminės struktūros bei lyginamosios lentelės metodas. Vertybėms sisteminti naudotas kodavimo metodas. Papildomai atliktas mini apklausos planas su keliais auklėtojų ir tėvų atsakymais.Etiniai aspektai
Siekta kuo įvairesnių šaltinių bei tekstų, pasirinktos skirtingos amžiaus grupės, fiksuoti vertinimo kriterijai. Vengta šališkų nuostatų ir apibendrinimų.---
Analitinė dalis – vertybinių kriterijų palyginimas
Teminės ašys
Pagrindinės analizės kryptys: - Heroizmas: ar didvyriai skiriasi savo motyvacija tradicinėse ir šiuolaikinėse pasakose? - Atsakomybė: ar akcentuojama atsakomybė prieš save ar prieš bendruomenę? - Santykis su autoritetu: kaip vaizduojami tėvai, autoritetai, dievybės? - Darbo ir nuopelnų samprata: kas ir už ką apdovanojama, kas baudžiama? - Lyčių vaidmenys: ar mergaitės/berniukai vaizduojami stereotipiškai? - Konfliktų sprendimas: ar svarbiau klasta, gėris ar dialogas? - Ecologinės ir globalios temos: ar šiuolaikinė pasaka reaguoja į XXI a. problemas? - Humoras: ar satyra mažina/koreguoja moralės sklaidą?---
Konkrečių pavyzdžių analizė
„Eglė žalčių karalienė“ (liaudies pasaka)
Siužetas: apie moters lojalumą, auką ir ištikimybę. Vertybės: ištikimybė šeimai, atlaidumas, paklusnumas gamtos dėsniams. Veikėjų portretai: Eglė – stipri, bet kartu pasyvi savo likimo auka, žaltys reprezentuoja gamtos jėgas. Konfliktų sprendimas: konfliktas su šeima sprendžiamas tragiškai – bausmė, o ne atleidimas ar dialogas. Interpretacija: pasaka giliai įsišaknijusi kolektyvinėje pasaulėžiūroje, tiesa ir pasekmės neatsiejamos.Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“ (šiuolaikinė pasaka)
Siužetas: vaikai patenka į stebuklingą šalį, kur reikia kūrybiškai spręsti netikėtas situacijas. Vertybės: išradingumas, savarankiškumas, tolerancija, humoro nuojauta, gebėjimas reflektuoti savo veiksmus. Veikėjų portretai: veikėjai nuolat keičiasi, konfliktai sprendžiami kūrybingai. Konfliktų sprendimas: dažniau – dialogu, savistaba, be „bausmės“ motyvų. Interpretacija: šiuolaikinė pasaka orientuota į saviraišką ir socialinių situacijų įvairovę.Kotrynos Zylės „Sukeistas“ (šiuolaikinė pasaka)
Siužetas: pagrindinis veikėjas patiria kūno pokyčius, išbando kitokį tapatybės modelį. Vertybės: savęs pažinimo svarba, empatija, laisvė būti kitokiu, supratimas. Konfliktų sprendimas: nėra klasikinių blogiečių; konfliktas vidinis, sprendžiamas kalbėjimosi ir susitarimo būdu.„Gustavo enciklopedijos“ animacinės istorijos
Siužetas: Gustavo personažas vaikus moko per nuotykius, kartais su komiškais elementais. Vertybės: žingeidumas, pagarba žinioms, bendrystė. Konfliktų sprendimas: per supratimą ir žaidimą. Interpretacija: humoro elementai skatina pozityvų požiūrį į klaidas.---
Lyginamoji analizė
Vertybinė matrica
| Vertybė | Liaudies pasaka | Šiuolaikinė pasaka | Komentaras | |-------------------|-----------------|--------------------|---------------------| | Kolektyvinis dominuoja | + | ~ | Individualumas išryškėja naujose istorijose | | Lyčių stereotipai | + | − | Šiuolaikinių kūrinių veikėjos dažnai lygiateisės | | Autoritetų pagarba| + | ~ | Naujose istorijose autoritetai dažnai abejojami/aptariami | | Saviraiška | − | + | Skatinama moderniose pasakose | | Bausmės/pasekmės | + | ~ | Dažnai pakeičiama refleksija | | Humoristinė kalba | − | + | Humoras palengvina moralės suvokimą |Tendencijos ir išimtys
Tradicinėse pasakose vis dar stipri bendruomenės, ištikimybės, paklusnumo linija. Šiuolaikinėse – asmens savitumas, dialogo, empatijos ir kūrybiškumo svarba. Vis dėlto kai kurie senoviniai kūriniai turi universalumo (pvz., „Saulės kelionė“ vaizduoja kelionę kaip asmenybės brandą).---
Empirinė priemonė (mini apklausa)
Apklausos tikslas
Sužinoti, kokias pasakas tėvai ir pedagogai renkasi, ir kokias vertybes laiko svarbiausiomis.Pavyzdiniai klausimai
- Kokias pasakas dažniausiai skaitote vaikams? - Kokias tris vertybes norite perduoti pasakų pagalba? - Kuri pasaka jūsų vaikui atrodo priimtinesnė šiandien?Apibendrinimas
Dažniausiai nurodoma, kad norima perduoti draugiškumo, sumanumo, atjautos vertybes. Pastebima, kad šiuolaikinės pasakos lengviau atliepia dabartinius iššūkius – vaikus traukia aktuali tema ar artimas humoro kodas.---
Diskusija
Vertybių skirtumai svarbūs pedagogikai – jie leidžia derinti tradicijas ir naujus auklėjimo būdus. Tradicinės pasakos padeda stiprinti kultūrinį tapatumą, o šiuolaikinės – praplečia akiratį, skatina kūrybiškumą ir empatiją. Tačiau moderniose pasakose vertybių ribos kartais išsitrina; tradicinės gali per daug akcentuoti griežtas normas ar lyties stereotipus.---
Išvados
Liaudies pasakos ir šiuolaikiniai pasakojimai skiriasi vertybių prieiga, moralės raiška, veikėjų tipologija, tačiau abiejų paskirtis – ugdyti jaustis bendruomenės dalimi ir ieškoti savo vietos pasaulyje. Pasakos yra dinamiška kultūros dalis, atspindinti visuomenės pokyčius ir vaikų poreikius. Derinant abiejų tipų pasakas, galima pasiekti pilnesnį ugdomąjį efektą.---
Rekomendacijos
Tėvams: Skaitykite įvairias pasakas, aptarkite su vaikais, klauskite, kaip jie supranta veikėjų veiksmus. Pasirinkite pagal amžių ir aktualias vertybes.Pedagogams: Integruokite pasakas į ugdymo procesus (projekcinis rašymas, lyginimas, inscenizacijos), skirkite dėmesio abi puses atspindinčiai literatūrai.
Kūrėjams: Kurti pasakas įtraukiant šiuolaikines problemas, tačiau atsakingai naudoti folkloro motyvus, vengti paviršutiniškumo.
Tyrėjams: Toliau tirti pasakų ilgalaikį poveikį vaikų pasaulėžiūrai, gilinti praktinius ugdymo metodus.
---
Priedai
- Vertybių kodavimo lapo pavyzdys - Apklausos klausimynas tėvams ir pedagogams - Pasakų analizės ištraukų fragmentai - Teminė lentelė---
Literatūra ir šaltiniai
- Lietuvių liaudies pasakos. Parengė Norbertas Vėlius. Vilnius: Vaga, 1981–1983. - V. Žilinskaitė „Kelionė į Tandadriką“. Vilnius: Vaga, 1970. - K. Zylė „Sukeistas“. Vilnius: Nieko rimto, 2020. - Rimantas Balsys. „Vaikų literatūros sociokultūriniai aspektai“. Kaunas: Šviesa, 2012. - Lietuvos etninė kultūra. Mokslo darbai, 2018.---
Pabaigos pastabos (refleksija)
Rašant darbą sunkiausia buvo išvengti pernelyg schematiško žvilgsnio į pasakas – jas analizuojant svarbu įžvelgti ne vien normas, bet ir kūrinių gyvumą, niuansus. Taip pat pasirodė, jog verta gilesnei analizei įtraukti ir daugiau regioninių, modernių užsienio lietuvių autorių kūrinių – tai būtų įdomu kitiems tyrimams. Išmokau, kad pasakos ir šiandien gyvos, jei mokame joms suteikti prasmingą turinį šiuolaikiniame kontekste.Pavyzdiniai klausimai
Atsakymus parengė mūsų mokytojas
Kuo skiriasi senųjų ir šiuolaikinių pasakų vertybės?
Senosiose pasakose vyrauja kolektyvinė atsakomybė ir paklusnumas, o šiuolaikinėse – individualumo, saviraiškos ir įvairovės akcentai.
Kokias pagrindines vertybes perteikia šiuolaikinės pasakos?
Šiuolaikinės pasakos pabrėžia savarankiškumą, individualumą, toleranciją ir lygiavertiškumą, skatindamos vaikų saviraišką bei įvairovės priėmimą.
Kaip senųjų pasakų vertybės veikia vaikų ugdymą?
Senosios pasakos ugdo pagarbą bendruomenei, paklusnumą normoms ir kolektyvinį tapatumą, stiprina moralinių vertybių supratimą.
Kokie yra lyčių vaidmenų skirtumai senose ir šiuolaikinėse pasakose?
Senosiose pasakose dažnai vyrauja tradiciniai lyčių vaidmenys, o šiuolaikinės skatina lygybę ir griauna stereotipus.
Kodėl svarbu palyginti senųjų ir šiuolaikinių pasakų vertybes?
Palyginimas padeda suprasti, kokius moralinius ir socialinius principus formuoja skirtingos pasakų rūšys, padeda kryptingai ugdyti vaikų asmenybę.
Įvertinkite:
Prisijunkite, kad galėtumėte įvertinti darbą.
Prisijungti