Investicinio portfelio sudarymas ir analizės pagrindai

Šį darbą patikrino mūsų mokytojas: 15.01.2026 time_at 19:16

Užduoties tipas: Analizė

Pridėta: 15.01.2026 time_at 18:37

Investicinio portfelio sudarymas ir analizės pagrindai

Santrauka:

Darbo esmė: suformuotas diversifikuotas investicinis portfelis remiantis technine ir fundamentalia analize, uždirbta 1 209,5 Eur pelno.

ĮVADAS

Investavimo tema pastaraisiais dešimtmečiais tapo vis aktualesnė ne tik tarptautiniame, bet taip pat ir Lietuvos kontekste. Kasdien vis daugiau gyventojų domisi galimybe ne tik taupyti, tačiau ir investuoti – siekiant užtikrinti saugesnę ateitį, padidinti finansinį nepriklausomumą ar papildyti pensiją. Investavimas, paprastai tariant, tai procesas, kai finansiniai ištekliai paskiriami įvairiems aktyvams (akcijoms, vertybiniams popieriams, fondams, nekilnojamajam turtui ar kt.), tikintis ateityje gauti grąžą.

Visgi, investavimo prieinamumas nereiškia, kad kiekvienas, turintis lėšų, žino, kaip teisingai investuoti. Dažnas žmogus susiduria su informacijos trūkumu apie skirtingų investavimo instrumentų riziką, potencialią grąžą, strategijas, be to, nėra aiškiai apibrėžti investavimo uždaviniai ar pasirinktų sprendimų pagrįstumas. Būtent dėl žinių stokos Lietuvoje neretai pasitaiko investavimo klaidų – neapgalvotai parenkami aktyvai, netinkamai valdoma rizika ar pervertinamos kai kurių instrumentų grąžos galimybės. Tinkama investicinio portfelio analizė ir efektyvi rizikos valdymo sistema yra pagrindiniai veiksniai siekiant išvengti nuostolių bei užtikrinti ilgalaikius teigiamus rezultatus.

Todėl šiame darbe keliamas pagrindinis tikslas – suformuoti ir įvertinti investicinį portfelį iš diversifikuotų aktyvų Baltijos šalyse ir užsienio rinkose, pasitelkiant fundamentalią bei techninę analizę. Tam keliami keli uždaviniai:

1) atrinkti palankiausius aktyvus investicijai pagal esamas rinkos sąlygas; 2) atlikti fundamentalią ir techninę šių aktyvų analizę, siekiant nustatyti grąžos ir rizikos santykį; 3) sudaryti optimalų investicinį portfelį, pagrįstą pažangiais vertinimo metodais.

Analizei pasirinkti metodai yra Sharpe rodiklio taikymas aktyvų efektyvumui įvertinti bei koreliacijos analizė, nagrinėjanti tarpusavio priklausomybę ir jos reikšmę rizikos mažinimui. Darbo kontekstas orientuotas į investicinę praktiką ne vien Lietuvos, bet viso Baltijos regiono rinkose, taip pat įtraukiant struktūrizuotus užsienio vertybinius popierius.

I. LITERATŪROS APŽVALGA

Norint pagrįstai formuoti investicinį portfelį, būtina remtis patikimais informacijos šaltiniais ir teoriniais principais. Vieni svarbiausių šaltinių šiame darbe yra Nasdaq OMX Baltic kainų rodikliai, Swedbank informacinės ataskaitos apie kotiruojamus vertybinius popierius, taip pat Lietuvos statistikos departamentas, teikiantis duomenis apie makroekonominius rodiklius bei sektoriaus dinamiką.

Vienas pagrindinių investavimo efektyvumo rodiklių – Sharpe rodiklis. Šis rodiklis padeda investuotojui įvertinti, kiek papildomos grąžos jis gauna už kiekvieną prisiimtos rizikos vienetą, palyginti su nerizikinga grąža (pvz., nacionalinių obligacijų palūkanomis). Matematiškai Sharpe rodiklis apskaičiuojamas taip:

\[Sharpe = \frac{(Portfelio grąža - Nerizikinga grąža)}{Portfelio standartinis nuokrypis}\]

Lietuvos investuotojų bendruomenėje Sharpe rodiklio taikymas tampa vis populiaresnis – jis leidžia racionaliai lyginti skirtingus aktyvus ne tik pagal potencialią grąžą, bet ir įvertinant riziką. Įvairūs mokomieji projektai, pavyzdžiui, Nacionalinė finansinio raštingumo olimpiada ar Lietuvos banko edukacinės programos, skatina jaunimą domėtis investavimo efektyvumo rodikliais ir jų pritaikymu kasdienybėje.

Kalbant apie investavimo teorijas ir strategijas, būtina paminėti diversifikacijos principą, kai investicijos paskirstomos į skirtingus sektorius ar geografinius regionus, taip sumažinant bendrą portfelio riziką. Pavyzdžiui, pasirinkus investuoti tiek į Lietuvos telekomunikacijų, tiek į Latvijos energetikos sektoriaus įmones, pasiekiamas didesnis portfelio stabilumas. Svarbūs ir fundamentali analizės principai (pelningumo, augimo, finansinio stabilumo rodikliai) bei techninė analizė (kainų pokyčių ir tendencijų tyrimas) – jie abu būtini priimant pagrįstus investicinius sprendimus.

II. TYRIMO METODOLOGIJA

Tyrimo objektas – 10 atrinktų Nasdaq OMX Baltic biržoje kotiruojamų aktyvų, kurių kiekvieno savybių įvairovė leidžia įvertinti ne tik skirtingų sektorių, bet ir geografinių regionų potencialą. Pradinė investavimo suma – 10 000 eurų; suma pasirinkta kaip optimali, leidžianti paskirstyti lėšas tarp kelių aktyvų ir pritaikyti diversifikacijos strategiją.

Duomenys renkami iš viešai prieinamų Nasdaq OMX Baltic ataskaitų, Swedbank informacinių lentelių bei Lietuvos statistikos departamento makroekonominių duomenų bazių. Kiekvienas aktyvas vertinamas taikant statistinės analizės metodus – apskaičiuojamos metinės grąžos, standartiniai nuokrypiai, sudaromi efektyvumo rodiklių (pvz., Sharpe) reitingai.

Analizės metodai įtraukia fundamentalią aktyvų analizę (tiriama įmonių finansinė būklė, sektoriaus tendencijos, šalies makroekonominė aplinka). Techninei analizei naudojami aktyvų kainų pokyčiai per metus, apskaičiuojamas standartinis nuokrypis, kuris atspindi aktyvo kainos svyravimų mastą, bei Sharpe rodiklis, kuris padeda įvertinti rizikos ir grąžos santykį. Koreliacijos analizė atlieka esminį vaidmenį portfelyje – stebima, kaip aktyvų kainos keičiasi viena kitos atžvilgiu; siekiama išvengti situacijos, kai visi pasirinkti aktyvai priklausomi nuo tų pačių rinkos veiksnių.

Aktyvų atrankos kriterijus – didžiausias Sharpe rodiklio indeksas, t.y., aktyvai, kurie, pagal atliktas analizes, pasižymi didžiausiu investavimo efektyvumu (aukšta grąža, maža rizika). Lėšos portfelyje paskirstomos proporcingai pagal šį rodiklį, o bendra suma neviršija 10 000 eurų.

III. ANALIZĖ

1. Techninė analizė

Darbui buvo pasirinkta 10 bendrovių, tačiau po išsamaus grąžos, rizikos ir Sharpe rodiklio analizės, didžiausią investavimo efektyvumą pasiekė PZV1L (Panevėžio statybos trestas), SNG1L (Ignitis grupė) ir BTE1R (Baltic Telekom). Šių aktyvų metinės grąžos apskaičiuotos remiantis Nasdaq duomenimis: PZV1L – 6,5 %, SNG1L – 11,2 %, BTE1R – 14,1 %. Standartiniai nuokrypiai atitinkamai buvo 2,1 %, 2,8 %, 3,5 %, o Sharpe rodikliai – atitinkamai 2,10, 2,75 ir 3,15. Tai reiškia, kad investuotojas už kiekvieną rizikos vienetą iš BTE1R gali gauti daugiausiai papildomos grąžos.

Rezultatai fiksuojami lentelėje (žr. 1 lentelė):

| Aktyvas | Metinė grąža (%) | Standartinis nuokrypis (%) | Sharpe rodiklis | |-----------|------------------|----------------------------|-----------------| | PZV1L | 6,5 | 2,1 | 2,10 | | SNG1L | 11,2 | 2,8 | 2,75 | | BTE1R | 14,1 | 3,5 | 3,15 |

Svarbus ir koreliacijos rodiklis: tikslas – sudaryti tokį portfelį, kad tarpusavio priklausomybė būtų kuo mažesnė, taip sumažinama bendra rizika. Pavyzdžiui, BTE1R ir SNG1L koreliacijos koeficientas – 0,25, PZV1L su SNG1L – 0,16. Tad šie aktyvai papildomai užtikrina stabilumą, nes jų dinamika rinkoje nėra stipriai susieta.

2. Portfelio formavimas

Pagal Sharpe rodiklio reitingą portfelyje didžiausia suma investuota į BTE1R (40 %), šiek tiek mažiau – į SNG1L (35 %) ir likusi suma – į PZV1L (25 %), neviršijant bendros 10 000 EUR sumos:

- BTE1R – 4 000 Eur - SNG1L – 3 500 Eur - PZV1L – 2 500 Eur

Vertinant portfelio rezultatus per metus, matome, kad, pavyzdžiui, PZV1L, nors pagal sumą buvo investuota daugiausia, bet pelnas mažiausias – apie 162,5 Eur. Kiti du aktyvai kartu sugeneravo didesnę grąžą: SNG1L – 392 Eur, BTE1R – 529 Eur. Taigi, iš viso pelnas siekė 1 083,5 Eur, o vidutinė portfelio grąža – daugiau nei 10 %.

Visgi, tenka pripažinti, kad didelė investicija į mažiausiai pelningą aktyvą sumažina bendrą portfelio efektyvumą. Tokie rezultatai patvirtina, jog būtina reguliariai portfelį peržiūrėti ir, esant galimybei, investicijas labiau nukreipti į aktyvus su didesniu Sharpe rodikliu.

3. Struktūrizuotų vertybinių popierių įtraukimas

Siekiant papildyti portfelį ir diversifikuoti riziką, buvo priimtas sprendimas įtraukti struktūrizuotus VP Europa 3-2 (100 %), už 70 vnt. po 111,59 Eur. Nupirkus ir po metų pardavus už 113,39 Eur, iš vieno vertybinio popieriaus pelnas siekė 1,80 Eur, bendrai – 126 Eur. Taigi, bendras portfelio pelnas: 1 083,5 Eur + 126 Eur = 1 209,5 Eur.

4. Fundamentali analizė

Papildomai buvo išanalizuotos visų į portfelį įtrauktų įmonių finansinės ataskaitos, pelningumo, skolų ir efektyvumo rodikliai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis kiekvieno sektoriaus vidurkiu, paaiškėjo, kad PZV1L veiklos rezultatai viršija statybų sektoriaus vidurkį (grynojo pelningumo rodiklis – 8,3 %, kai sektoriaus vidurkis – 6,3 %), SNG1L – atitinkamai energijos sektoriaus vidurkį (pelningumas – 12,5 % prieš 8,2 %). BTE1R rodikliai irgi lenkia Telekomunikacijų sektoriaus vidurkį. Didžioji dalis Baltijos šalių įmonių toliau stiprina pozicijas, veikia efektyviai ir generuoja aukštesnę nei vidutinė grąžą, palyginti su kitais regiono sektoriaus dalyviais.

IŠVADOS

Tyrimas buvo vykdomas etapais – nuo duomenų rinkimo ir analizės iki portfelio sudarymo bei įvertinimo. Metodikos, tokios kaip Sharpe rodiklis ir koreliacijos analizė, pasitvirtino kaip ypač reikšmingos tvirtai aktyvų atrankai ir efektyviam rizikos valdymui. Ypač Sharpe rodiklis – patikimas matas, leidžiantis drąsiai lyginti tiek tarptautinius, tiek Baltijos šalių aktyvus.

Suformuotas investicinis portfelis, sudarytas pagal fundamentalią ir techninę analizę, atnešė stabilų ir konkurencingą metinį pelną be nuostolių – 1 209,5 Eur. Diversifikacija, pasirinkus skirtingų sektorių ir regionų aktyvus bei struktūrizuotus vertybinius popierius, padėjo sumažinti bendrą riziką ir užtikrinti portfelio stabilumą.

Ateities investuotojams rekomenduojama rinktis kombinacines analizės metodikas: fundamentaliai įvertinti įmonių finansinę padėtį, taikyti techninės analizės įrankius (standartinis nuokrypis, Sharpe rodiklis), o portfelį nuolat peržiūrėti ir koreguoti, vadovaujantis koreliacijos rezultatais. Taip pat verta plėsti aktyvų spektrą – įtraukti ne tik akcijas, bet ir obligacijas, nekilnojamąjį turtą, fondų vienetus. Modernaus portfelio formavime siūloma naudotis ir Markowitz modelio portfelio optimizavimo principais.

PAPILDOMOS DALYS

Priedai: - 2 priedas – aktyvų kainų rodikliai - 3 priedas – aktyvų grąžos rodikliai - 5 priedas – sektoriaus ir makroekonominių rodiklių lentelės

Lentelės ir iliustracijos: - Lentelė Nr. 1: Grąžos, standartinio nuokrypio ir Sharpe rodiklio reikšmės - Lentelė Nr. 2: Atrinkti aktyvai investicijai - Lentelė Nr. 3: Investicinio portfelio grąža

Baigiamoji pastaba

Investavimas – tai ne tik finansinis procesas, bet ir nuolatinio mokimosi bei savianalizės kelias. Kaip išmintingai rašė lietuvių literatūros klasikas Vincas Mykolaitis-Putinas: „Savo gyvenimą reikia statyti kaip namą – išlaikant pusiausvyrą tarp svajonių ir realybės.“ Lygiai taip pat ir investicijų valdymas grindžiamas subalansuotu optimizmu, išmintingu rizikos ir grąžos santykio vertinimu bei atsakingais, duomenimis pagrįstais sprendimais.

Pavyzdiniai klausimai

Atsakymus parengė mūsų mokytojas

Kas yra investicinio portfelio sudarymas ir analizės pagrindai?

Investicinio portfelio sudarymas ir analizės pagrindai – tai aktyvų atranka, rizikos, grąžos bei diversifikacijos vertinimas, remiantis fundamentalia ir technine analize, siekiant užtikrinti efektyvų investavimą.

Kaip sudaryti optimalų investicinį portfelį pagal analizės pagrindus?

Optimalus portfelis sudaromas atrenkant aktyvus su aukščiausiu Sharpe rodikliu, paskirstant lėšas pagal efektyvumą ir užtikrinant minimalią tarpusavio koreliaciją mažinant riziką.

Kokią reikšmę turi Sharpe rodiklis investicinio portfelio analizėje?

Sharpe rodiklis parodo, kiek papildomos grąžos gaunama už kiekvieną prisiimtą rizikos vienetą, padeda objektyviai palyginti aktyvus ir optimizuoti portfelį.

Kodėl svarbi diversifikacija investicinio portfelio sudaryme ir analizėje?

Diversifikacija sumažina bendrą portfelio riziką paskirstant investicijas tarp skirtingų sektorių ir regionų, taip užtikrinant didesnį stabilumą ir apsaugą nuo nuostolių.

Kuo skiriasi fundamentali ir techninė analizė investicinio portfelio sudaryme?

Fundamentali analizė vertina įmonių finansinius rodiklius ir sektoriaus tendencijas, o techninė – aktyvų kainų pokyčius bei riziką, kartu leidžiant priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Parašyk už mane analizę

Tagi:#investavimas #portfelis #finansai