Efektyvūs psichologijos tyrimo metodai ir asmenybės pažinimo būdai

Šį darbą patikrino mūsų mokytojas: 15.01.2026 time_at 18:15

Užduoties tipas: Analizė

Pridėta: 15.01.2026 time_at 18:04

I. Įvadas

Esminiai terminai siekia aiškumo. Asmenybė, remiantis L. Bulotsite, – tai individo pastovių, įgimtų ir įgytų psichofizinių ypatybių sistema, lemianti mąstymo, emocijų ir elgesio savitumą. Pažintiniai procesai – tai mūsų informacijos suvokimo ir apdorojimo būdai, nulemiantys, kaip priimame ir interpretuojame aplinką. Emocinė būsena, savo ruožtu, stipriai įtakoja asmenybės bruožus ir kasdienio gyvenimo kokybę.

Pastebima problema: ne visada tradiciniai vertinimo metodai atskleidžia tikrąją individo asmenybę – tam būtina taikyti įvairius metodus, prisitaikant prie individualumo. Tik taip galima atskleisti asmenybės unikalumą, stebėti jos pokyčius ir padėti žmogui tobulėti.

Šio darbo tikslas – išsamiai aptarti asmenybės individualumo pažinimo galimybes pasitelkiant tris nevienodus psichologijos tyrimo metodus. Uždaviniai: a) trumpai apibūdinti kiekvieną metodą, b) savarankiškai pritaikyti juos asmenybės tyrimui, c) analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, d) aptarti metodų taikymo privalumus ir ribotumus.

Trumpai tariant, gilindamiesi į asmenybės pažinimą, neišvengiamai susiduriame su personalizmo, kūrybiškumo ir mokslinio objektyvumo iššūkiais.

---

II. Teorinė dalis: Asmenybės ir jos pažinimo pagrindai

Asmenybės struktūros klausimas nuo seno domino lietuvių psichologus ir filosofus – jį nagrinėjo tiek L. Bulotsitė, tiek A. Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Remiantis Sigmundo Freudo modeliu, asmenybė yra sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: „Id“ (instinktyvūs, nesąmoningi poreikiai), „Ego“ (realistinis tarpininkas tarp „Id“ ir išorinio pasaulio) ir „Superego“ (moralinės normos). Ši sandara padeda suprasti vidinius konfliktus, atsirandančius žmogaus psichikoje.

Asmenybė neatsiejama nuo pastovumo (individo reakcijos ir elgesys yra gana nuspėjami), išskirtinumo (kiekvienas žmogus – unikalus) ir savitumo (atskira individo bruožų kombinacija).

B. Pažintiniai procesai

Pažintiniai procesai apima įspūdžių, minčių, vaizdinių formavimą, informacijos transformavimą ir interpretavimą. Skirtingi informacijos apdorojimo stiliai gali lemti, jog vienam asmenyje dominuos analitiškas, kitam – holistinis pasaulio suvokimas. Šios įžvalgos padeda suvokti, kodėl žmonės skirtingai interpretuoja tą patį reiškinį ir kaip tai atspindi jų asmenybę.

C. Emociniai procesai ir jų reikšmė

Emocijos – neatsiejama asmenybės dalis. Pavyzdžiui, aistra – stiprus emocinis sujaudinimas, kuris skatina veikti, baimė – signalas grėsmei, o depresija (ilgalaikė liūdesio būsena) gali užtemdyti objektyvų asmenybės vertinimą. Iš Lietuvos literatūros galima prisiminti J. Biliūno „Laimės žiburį“, kur pagrindinių veikėjų jausenos lemia pasirinkimus ir vidinę kovą.

D. Motyvacija ir savimonė

Motyvacija yra varomoji jėga, skatinanti asmenį siekti tikslų, o savimonė – gebėjimas reflektuoti save, įsisąmoninti mintis ir jausmus. Savimonė, kaip pažymėjo L. Bulotsitė, būtina, jei norime prisitaikyti besikeičiančiame pasaulyje, suprasti save ir efektyviai bendradarbiauti.

Santrauka

---

III. Psichologijos tyrimo metodai asmenybės pažinimui

Šios metodikos esmė – per kūrybinį piešimą atskleisti pasąmoninius asmenybės sluoksnius. Paprašius nupiešti neegzistuojantį gyvūną, kiekvienas žmogus pasirenka detales, simbolius, linijų pobūdį pagal vidinius konfliktus ir emocijas. Piešinio centras, užimamas lape plotas, galūnių, akių, dantų ir kitų elementų vaizdavimas interpretuojamas per „Id“, „Ego“, „Superego“ sąveikos prizmę.

Praktika rodo: nespalvotas paprastas pieštukas padeda išvengti dirbtinumo, o gyvūno vardo suteikimas leidžia atspindėti emocinį santykį. Svarbu neskubėti primesti sau taisyklių – spontaniškumas būtinas. Interpretacijos pavyzdys: didelės akys rodo nerimą ar smalsumą, aštrios dantys – agresiją, išskirtinis gyvūno dydis – pasitikėjimą.

Laiko momentas ir nuotaika piešimo metu dažnai nulemia, kiek atviri būsime ir kaip drąsiai vaizduosime vidines būsenas.

B. Gynybinių mechanizmų klausimynas pagal R. Plačeką

Gynybiniai mechanizmai – nesąmoningos psichikos strategijos, skirtos sumažinti nerimą, atsirandant stresinėse situacijose. Dažniausi: intelektualizacija (problemos analizė atskiriant emocijas), išstūmimas (nemalonių minčių atmetimas), pakeitimas (agresijos perkelimas į saugesnį objektą), reakcijų formavimas ir perkėlimas.

Testą sudaro įvairūs klausimai, už kuriuos skiriami balai. Stipriausiai pasireiškiančius mechanizmus išduoda aukščiausi įvertinimai. Praktikoje būtina analizuoti mechanizmų pasiskirstymą – kuo įvairesnė jų gama, tuo asmenybė brandesnė. Pvz., pernelyg dažnas intelektualizavimas rodo polinkį į racionalizavimą ir atsiribojimą nuo jausmų.

C. Aizenko asmenybės testas

Aizenko testas skirtas vertinti ekstravertiškumą/introvertiškumą, nervų sistemos stabilumą ir temperamento tipą. Atsakydamas į pateiktus klausimus, tiriamasis atskleidžia, ar jam artimesnis atvirumas kitiems (ekstravertiškumas) ar uždarumas (introvertiškumas). Ypatingas dėmesys skiriamas atsakymų sąžiningumui (vadinamasis „Melo testas“).

Testo atlikimo metu svarbu būti atviram, kad rezultatai turėtų prasmę. Interpretuojant duomenis analizuojama: linkimas į aktyvumą, emocinis jautrumas, polinkis į komunikuotumą ar užsisklendimą.

Apibendrinimas

---

IV. Praktinė dalis: Asmenybės tyrimo aprašymas ir analizė

Asmeninio tyrimo metu nupiešiau gyvūną, panašų į liūtą, tačiau su didžiulėmis ausimis ir mažomis akimis. Vardinau jį „Drąsuolis“. Didelės ausys, mano manymu, simbolizuoja poreikį girdėti aplinkinių nuomones, o mažos akys – atsargumą ar uždarumą. Gyvūnas buvo nutapytas lapo centre – tai signalizuoja apie norą būti dėmesio centre, tačiau kartu ir ieškoti pusiausvyros.

Analizuodama savo piešinį pastebėjau: išgyvenau stresą dėl mokyklinių įsipareigojimų, ir šis jausmas atsispindėjo ryškiomis piešinio linijomis. Vardas „Drąsuolis“ atspindi mano pastangas išlikti stipriai susidūrus su iššūkiais, nors viduje jaučiau nerimo apraiškų.

B. Gynybinių mechanizmų klausimyno rezultatai

Atlikus R. Plačeko testą, dominuojantis gynybinis mechanizmas – intelektualizacija. Tai atitiko mano elgesį: sudėtingose situacijose, užuot reagavusi emociškai, linkusi viską išanalizuoti ir racionalizuoti. Antriniai mechanizmai – išstūmimas ir pakeitimas (pvz., pyktį iškraunu sportuodama, o nemalonius prisiminimus dažnai pamirštu).

Pastebėjau – šie mechanizmai padeda man išlaikyti ramybę, tačiau kartais trukdo išreikšti jausmus. Nepanaudotas mechanizmas – reakcijų formavimas, tai rodo, kad nelinkusi dirbtinai rodyti „priešingų“ emocijų.

C. Aizenko asmenybės testo rezultatai ir jų iššifravimas

Gauti rezultatai: Ekstravertė (aukštas aktyvumo ir socialumo balas), sangviniško temperamento ypatybės (nuotaikų pastovumas, linksmumas), vidutiniškai stabili nervų sistema. "Melo testo" rodiklis – žemas, kas byloja apie atsakymų nuoširdumą.

Tai paaiškina mano gebėjimą lengvai bendrauti, greitai prisitaikyti naujoje aplinkoje, tačiau kartais stokoju ilgalaikio užsispyrimo siekiant tikslų. Analizuodama rezultatus, supratau, kad savianalizės ir grįžtamojo ryšio svarba mano elgesiui ir sprendimams yra didelė.

Apibendrinimas

---

V. Diskusija

Tuo tarpu R. Plačeko bei Aizenko testai suteikia objektyvesnių duomenų, tačiau čia labai svarbus atsakymų sąžiningumas. Jei žmogus nori atrodyti geresnis ar slepia dalį savęs, tyrimo rezultatai bus mažai vertingi.

Svarbus aspektas – asmenybės dinamika. Atlikus testus skirtingu metu, rezultatai gali kisti (ypač projekcinėje metodikoje), tad kartotinumas padeda stebėti ilgalaikius pokyčius.

Metodų ribotumai taip pat akivaizdūs: jų interpretavimas priklauso nuo kultūrinių normų, individų subjektyvumo, o atsitiktiniai veiksniai (nuovargis, spaudimas) gali iškreipti rezultatus. Todėl išvadas verta tvirtinti kelių, vienas kitą papildančių, tyrimo būdų pagalba.

---

VI. Išvados

Visi trys metodai drauge pabrėžia, kad asmenybės tyrimai turėtų būti nuoseklūs ir kartotiniai, o tyrėjas – atviras savianalizei, kritiškas interpretacijoms ir prisitaikantis prie nuolat besikeičiančios vidinės būsenos. Tik taip įmanomas gilus, autentiškas savęs pažinimas bei konstruktyvus elgesio keitimas. Ilgainiui, pasikartojant tyrimams ir reflektuojant rezultatus, augame kaip asmenybės ir didiname savo psichologinį raštingumą.

Rekomendacija: tyrimus verta kartoti, bendradarbiauti su specialistais, o interpretacijas vertinti atsižvelgiant į gyvenimo kontekstą bei savijautą.

---

VII. Literatūros sąrašas

---

VIII. Papildomos pastabos