Analizė

Įmonės vadovo darbo stilių įtaka darbuotojų motyvacijai ir organizacijos veiklai

approveŠį darbą patikrino mūsų mokytojas: 15.01.2026 time_at 17:16

Užduoties tipas: Analizė

Įmonės vadovo darbo stilių įtaka darbuotojų motyvacijai ir organizacijos veiklai

Santrauka:

Darbe analizuojamas „X“ įmonės vadovo darbo stilius, nustatyta, kad demokratinis stilius labiausiai motyvuoja ir gerina mikroklimatą.

SANTRAUKA

Šiame darbe nagrinėjama įmonės vadovo darbo stiliaus analizė, ypatingą dėmesį skiriant teoriniams vadovavimo modeliams bei empiriniam tyrimui „X“ įmonės pavyzdyje. Analizė siekiama atsakyti į klausimus, kokio tipo vadovavimo stilius (autokratinis, demokratinis, liberalusis) labiausiai motyvuoja darbuotojus, gerina kolektyvo mikroklimatą ir organizacijos veiklos rezultatus. Tyrimo objektu pasirinktas „X“ įmonės vadovas ir jo taikomas darbo stilius. Tyrimo metu pasitelkiami mokslinės literatūros analizė, anketinis tyrimas darbuotojų tarpe bei interviu su vadovu ir keliais darbuotojais. Pagrindinės darbo išvados parodė, kad demokratinis darbo stilius ženkliai prisideda prie darbuotojų motyvacijos ir pasitenkinimo darbu, tačiau tam tikrose situacijose būtinas ir autokratinio stiliaus taikymas. Siūloma plėtoti įvairius vadovavimo metodus, derinant stilių pagal situaciją, taip didinant organizacijos prisitaikymą ir efektyvumą. Raktiniai žodžiai: vadovavimo stilius, darbuotojų motyvacija, organizacijos klimatas, empiriniai tyrimai, įmonės valdymas.

---

ĮVADAS

Vadovavimo ir lyderystės tema Lietuvoje aktuali tiek valstybiniame, tiek privačiame versle. Pastaruoju metu vis aktualesnė tampa darbuotojų motyvacija, darbo kokybė, socialinis klimatas organizacijoje – visa tai neatsiejama nuo vadovo darbo stiliaus. O vadovo stilius dažnai lemia ne tik komandos darną, bet ir visos įmonės veiklos sėkmę. Apie tai kalba tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai: žinomas vadybos teoretikas Algimantas Sakalas pabrėžia, kad „netinkamas vadovo elgesys išardys net pačią tvirčiausią komandą“. Lietuvos švietimo sistemoje, pavyzdžiui, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete, ne kartą nagrinėtos vadovavimo problemos parodė, kad vadovo stilius – kertinė organizacijos strategijos dalis.

Šiame darbe tyrinėjama problema apibrėžiama taip: kaip konkretus vadovavimo stilius paveikia „X“ įmonės darbuotojų motyvaciją, darbo rezultatus ir bendrą atmosferą? Kuriam stiliui teikia pirmenybę darbuotojai, o kada būtinas lankstumas? Akcentuojama, kad Lietuvos besikeičiančioje darbo rinkoje vadovų gebėjimas pasirinkti tinkamiausią darbo stilių tampa strateginiu konkurenciniu pranašumu.

Darbo objektas – „X“ įmonės vadovo darbo stilius, o pagrindinis darbo tikslas – atlikti vadovo darbo stiliaus analizę teoriniu ir empiriniu požiūriu, atskleidžiant jo poveikį darbuotojams ir organizacijos veiklos rezultatams. Uždaviniai: 1) apžvelgti vadovavimo sampratą ir pagrindinių stilių teorinę klasifikaciją; 2) aptarti vadovavimo stiliaus įtaką darbo santykiams ir organizacijos klimatui; 3) atlikti empirinių duomenų analizę „X“ įmonėje; 4) pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl optimalaus vadovavimo stiliaus taikymo.

Struktūriniu požiūriu darbas susideda iš įvado, teorinės apžvalgos, empirinio tyrimo analizės, išvadų, žodyno, literatūros sąrašo ir priedų.

---

DARBO OBJEKTO, INFORMACIJOS ŠALTINIŲ IR TYRIMŲ METODIKOS APŽVALGA

Tyrimo objektas – „X“ įmonės vadovas ir jo taikomas darbo stilius. Šio objekto analizė apima tiek teorinius, tiek praktinius vadovavimo aspektus. Tyrimo informacijos šaltiniai: mokslinė vadybos literatūra (Lietuvos autorių, tokių kaip A. Sakalas ar A. Vasiliauskas), Lietuvos žurnalai („Ekonomika ir vadyba“, „Verslo žinios“), empiriniai tyrimai, atlikti Lietuvoje (pavyzdžiui, VDU ar KVK studentų baigiamieji darbai), bei įmonės vidiniai dokumentai.

Šaltinių atrankos kriterijai buvo: aktualumo data (ne senesni nei 10 metų leidiniai), moksliškumas ir recenzavimas, konkrečių empirinių tyrimų atitikimas Lietuvos organizacijų kontekstui. Vengta populistinių, nepatikimų šaltinių, laikytasi citavimo reikalavimų.

Empirinis tyrimas vykdytas naudojant anketinį apklausos metodą (el. forma), interviu su vadovu ir dviem skyrių vedėjais, stebėjimą įmonėje. Tokia metodų įvairovė pasirinkta norint gauti kuo išsamesnį ir gilesnį vaizdą. Respondentai (darbuotojai) buvo atrinkti stratifikaciniu būdu pagal amžių, lytį, darbo stažą – siekiant atspindėti skirtingas įmonės grupes.

Gauti duomenys analizuoti taikant statistinę (procentinę, vidurkio, koreliacijos) analizę ir kokybinį turinio vertinimą (atsakymų tekstinė analizė). Tyrimo eiga: darbuotojams pateikta anoniminė anketa apie vadovo stilių, interviu metu gilintasi į esamus darbo santykių aspektus.

---

ĮMONĖS VADOVO DARBO STILIAUS ANALIZĖ TEORINIU ASPEKTU

3.1 Vadovavimo samprata

Vadovavimas (liderystė) – organizacijos tikslų siekimo procesas, kurio metu vadovas veikia komandą, priimant sprendimus, deleguojant užduotis. Pasak žinomo lietuvių autoriaus A. Sakalo, vadovavimas – žmonių telkimas bendriems tikslams, grįžtamojo ryšio skatinimas, atsakomybės dalybos. Lietuvos vadybos literatūroje vadovo funkcijos dažniausiai skirstomos į šias: planavimas, organizavimas, vadovavimas (lyderystė), kontrolė ir motyvacija. Vadovo atsakomybės: aiškiai formuluoti tikslus, prižiūrėti jų įgyvendinimą, spręsti konfliktus, skatinti efektyvų bendravimą.

Vadovavimo reikšmė akivaizdi ne tik pasiekiamuose rodikliuose, bet ir darbuotojų asmeniniame tobulėjime, įsitraukime, motyvacijoje. Lietuvos organizacijose pastebima, kad ten, kur vadovai geba įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, didesnė pasitenkinimo darbu ir lojalumo tikimybė.

3.2 Vadovų darbo stilių klasifikacija ir analizė

3.2.1 Autokratinis stilius

Autokratinis, arba autoritarinis, vadovavimo stilius, Lietuvos organizacijose ilgą laiką laikytas tradiciniu (ypač valstybinėse įstaigose sovietmečiu). Jam būdinga aiški subordinacija, sprendimus priima tik vadovas, retai atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę. Privalumai – greitas sprendimų priėmimas, aiškios taisyklės, tinkamumas krizinių situacijų metu arba kai darbuotojai mažai patyrę. Trūkumai: mažėja darbuotojų motyvacija, augantis konfliktų potencialas, slopinamas kūrybiškumas. Lietuvos pavyzdys – griežta hierarchija didžiosiose valstybinėse ligoninėse ar tradicinio tipo gamybinėse įmonėse.

3.2.2 Demokratinis stilius

Demokratinis (kolektyvinis) stilius – vienas pažangiausių, ypač vertinamas šiuolaikinėse Lietuvos įmonėse. Svarbiausias bruožas – įtraukiamas sprendimų priėmime kiekvienas komandos narys, akcentuojamas tarpusavio pasitikėjimas, konstruktyvūs pokalbiai. Privalumai: didesnis darbuotojų įsitraukimas, motyvacija, inovatyvumas, mažesnė kaita. Trūkumas – sprendimų priėmimo procesas gali užtrukti. Tokį stilių puikiai iliustruoja modernios IT įmonės Vilniuje ar Kaune, kur darbuotojai patys renkasi, kurio projekto imsis, vyksta bendros „smegenų šturmo“ sesijos.

3.2.3 Liberalusis stilius

Liberalus vadovavimo stilius pagrįstas maksimaliu darbuotojų savarankiškumu. Vadovas daugiau stebėtojas, įsikišimas minimalus, pasitikėjimas darbuotojais – labai didelis. Privalumai: ugdo kūrybingumą, skatina asmeninę atsakomybę. Tačiau yra pavojų – jei komanda nėra pakankamai brandi ar motyvuota, kyla haoso, neveiklumo rizika. Lietuvoje toks stilius dažniausiai paplitęs kūrybinių industrijų („Media bitės“ ar reklamos agentūros) ir „startuolių“ įmonėse.

3.3 Vadovo ir darbuotojų tarpusavio santykių reikšmė

Vadovo pasirinktas darbo stilius lemia komandą, santykius, pasitikėjimą. Autokratiniame stiliuje dažnai stebimas atotrūkis tarp vadovo ir pavaldinių, menkas grįžtamasis ryšys, tarnautojiškas mąstymas. Demokratinėje aplinkoje darbuotojai drąsiai reiškia nuomonę, o liberalioje – formuojasi neformalūs autoritetai. Pagal S. Stundžienės 2018 m. tyrimus, Lietuvoje demokratinė vadovavimo kultūra susijusi su teigiamu organizacijos klimatu, pasitikėjimo jausmu bei aukšta darbuotojų lojalumu.

---

EMPIRINĖ ĮMONĖS VADOVO DARBO STILIAUS ANALIZĖ

4.1 Vadovo darbo stiliaus vertinimas iš darbuotojų perspektyvos

Tyrime dalyvavo 26 darbuotojai iš įvairių „X“ įmonės skyrių. Apklausoje aiškiai dominuoja nuomonė, kad vadovas linkęs vadovautis demokratiniu stiliumi: net 69% darbuotojų pažymėjo, jog yra įtraukiami į sprendimų priėmimą, o jų nuomonė įvertinama. Kai kurių apklaustųjų nuomone, „mūsų vadovas dažnai inicijuoja diskusijas, bando įtraukti ne tik skyrių vadovus, bet ir eilinius darbuotojus“ (citata iš atviro klausimo). Darbuotojai akcentavo, kad toks darbo stilius skatina nebijoti reikšti idėjas, kuria pozityvią atmosferą, lemia didesnį prisirišimą prie kolektyvo.

Tuo tarpu 17% respondentų visgi pasigedo aiškesnių nurodymų ar greitesnio sprendimo priėmimo, ypač kritinėse situacijose ar įtampoje. Dalis darbuotojų pastebėjo, kad „kartais norėtųsi tvirtesnio vadovo žodžio, kad visi aiškiau žinotų taisykles“.

4.2 Vadovo ir darbuotojų darbo santykiai įmonėje

Tyrimo metu interviu su vadovu paaiškėjo, jog jis sąmoningai vengia autokratinių sprendimų, siekia laviruoti tarp demokratinio ir liberalaus stiliaus, priklausomai nuo užduoties pobūdžio. „Stengiuosi klausytis visų, bet, jei būtina, sprendimą priimu pats“, – teigė vadovas.

Nemaža dalis darbuotojų nurodė, kad vadovo atvirumas padeda gerinti savitarpio pasitikėjimą, mažėja konfliktų, tačiau pasitaiko atvejų, kai darbuotojai tiesiog nesugebėjo pasiūlyti sprendimų, todėl vadovui tekdavo „perimti vadeles“. Dalis darbuotojų pageidavo aiškesnių taisyklių, o kai kurie – dar didesnio laisvumo.

Rekomenduota: aiškiau apibrėžti sprendimų priėmimo procesą ir situacijas, kada taikomas autoritarinis, o kada – liberalus požiūris, kad darbuotojai žinotų, ko tikėtis.

4.3 Respondentų demografinė charakteristika

Iš apklaustų darbuotojų: 11 moterų, 15 vyrų, dauguma (17) – 25–35 metų amžiaus, darbo stažas įmonėje – nuo 1 iki 11 metų, 8 respondentai eina skyriaus vadovų pareigas. Pastebėtina, kad jaunesni darbuotojai labiau vertina demokratinį ar liberalų stilių, o vyresnieji – pageidauja aiškesnių taisyklių ir struktūros.

---

IŠVADOS

1. Teorinė analizė parodė, kad optimalus vadovavimo stilius priklauso nuo situacijos, tačiau šiuolaikinėse Lietuvos įmonėse darbuotojai dažniausiai palankiai vertina demokratinį arba derinamą demokratinio ir liberalaus stilių. 2. Empiriniai duomenys iš „X“ įmonės patvirtino, kad vadovo gebėjimas įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, kartu su atviru bendravimu, gerina mikroklimatą, didina pasitenkinimą darbu ir motyvaciją. 3. Pastebėta, kad tam tikrose situacijose būtina aiškesnė lyderystė bei aiškiai apibrėžtos taisyklės, ypatingai brandesniems ar daugiau patirties turintiems darbuotojams. 4. Siūloma įmonėms ir vadovams skirti dėmesio savo darbo stiliaus refleksijai: reguliariai klausytis darbuotojų nuomonės, tačiau nebijoti prisiimti atsakomybės kritinėse situacijose. 5. Vadovavimo stiliai turi būti derinami dinamiškai – priklausomai nuo komandos brandaus, užduoties pobūdžio ir situacijos. 6. Rekomenduojama įmonėse periodiškai organizuoti vidinius mokymus apie komandinį darbą ir vadovavimo stilius.

---

VARTOJAMŲ TERMINŲ ŽODYNAS

Vadovavimo stilius – vadovo taikomas elgesio modelis darbuotojų atžvilgiu (autokratinis, demokratinis, liberalus). Darbuotojų motyvacija – darbuotojo vidinis noras siekti tikslų, įsitraukti į darbo procesą. Empiriniai tyrimai – tyrimai, kurių metu remiamasi faktiniais, praktiniais duomenimis (apklausos, interviu). Organizacijos klimatas – bendras organizacijos mikroklimatas, kuriam svarbi komunikacija, pasitikėjimas, santykių kultūra. Interviu – pokalbis su tyrimo dalyviu (vadovu, darbuotoju), skirtas gauti kokybinės informacijos.

---

LITERATŪRA

Sakalas, A. (2015). Vadybos pagrindai. Vilnius: Technika. Stundžienė, S. (2018). Vadovavimo stilių įtaka organizacijos klimatui. Ekonomika ir vadyba, Nr. 2(17), p. 45-61. Vasiliauskas, A. (2019). Organizacijų elgsena. Kaunas: Technologija. Grigas, R. (2014). Lietuvos darbo organizacijų modeliai: teorija ir praktika. Vilnius: Versus Aureus. KVK (2022). Kursinių darbų rengimo metodiniai nurodymai. Klaipėda: KVK SMF leidykla. Papildomi šaltiniai: Interviu su „X“ įmonės vadovu, 2024 m. balandžio 17 d.

---

PRIEDAI

1 priedas. Darbuotojų apklausos anketa 2 priedas. Respondentų demografiniai duomenys (lentelė) 3 priedas. Interviu ištraukos iš vadovo ir skyrių vedėjų pokalbių 4 priedas. Pagrindinių tyrimo rezultatų grafikų vizualizacijos

---

Baigiamieji pastebėjimai

Rašant kursinį darbą, būtina kruopščiai laikytis mokslinio stiliaus, aiškiai atskirti teorinę ir praktinę analizę, pateikiant svarius argumentus, grindžiamus šaltiniais. Vadovas – tai ne tik hierarchinis statusas, bet ir nuolatinio tarpusavio santykių kūrimo ir organizacijos kultūros formavimo variklis. Todėl kursinio darbo pabaigoje svarbiausia – gebėjimas objektyviai įvertinti situaciją, atsižvelgti į tyrimo rezultatus bei siūlyti konstruktyvius praktinius žingsnius.

Pavyzdiniai klausimai

Atsakymus parengė mūsų mokytojas

Kaip įmonės vadovo darbo stilius veikia darbuotojų motyvaciją?

Vadovo darbo stilius tiesiogiai įtakoja darbuotojų motyvaciją – demokratinis stilius ją didina, autokratinis dažniau mažina.

Koks vadovo darbo stilius labiausiai skatina organizacijos veiklą?

Demokratinis darbo stilius labiausiai skatina organizacijos veiklą, nes stiprina darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą darbu.

Kuo skiriasi autokratinis ir demokratinis vadovo darbo stiliai?

Autokratinis stilius pasižymi sprendimų centralizacija, o demokratinis – darbuotojų įtraukimu į sprendimų priėmimą ir bendravimu.

Kokie metodai buvo taikomi analizuojant įmonės vadovo darbo stilių?

Analizei naudota mokslinės literatūros apžvalga, anketinė apklausa darbuotojams, interviu su vadovu, kokybinė bei statistinė analizė.

Kodėl rekomenduojama derinti vadovavimo stilius įmonėje?

Vadovavimo stiliai turi būti derinami, nes skirtingos situacijos ir komandos branda reikalauja skirtingų sprendimų siekiant efektyvumo.

Parašyk už mane analizę

Įvertinkite:

Prisijunkite, kad galėtumėte įvertinti darbą.

Prisijungti