AB „Vilniaus degtinė“: pelno ir pelningumo rodiklių vertinimas
Šį darbą patikrino mūsų mokytojas: 17.01.2026 time_at 6:52
Užduoties tipas: Analizė
Pridėta: 17.01.2026 time_at 6:23
Santrauka:
Sužinokite, kaip vertinami AB Vilniaus degtinė pelno ir pelningumo rodikliai, jų dinamika, priežastys ir praktinės rekomendacijos studento namų darbui lengviau.
AB „Vilniaus degtinė“ pelno ir pelningumo rodiklių analizė
Santrauka
Šio darbo tikslas – išanalizuoti AB „Vilniaus degtinė“ pelno ir pelningumo rodiklius, atskleisti šių rodiklių dinamiką bei nustatyti pagrindinius pokyčių veiksnius per pastaruosius penkerius metus. Tyrimas grįstas išsamia finansinių ataskaitų analize, pelningumo rodiklių skaičiavimu ir palyginimu su sektoriaus vidurkiu. Darbe pateikiamos pagrįstos rekomendacijos, kaip stiprinti įmonės finansinį efektyvumą. Rekomenduojama vadovybei skirti dėmesį tiek kainodaros politikos peržiūrai, tiek sąnaudų optimizavimui bei aktyviam rizikų valdymui.---
Įvadas
Alkoholinių gėrimų gamybos sektorius Lietuvoje yra neatsiejama pramonės ir eksporto dalis, o „Vilniaus degtinės“ pelningumo analizė padeda suprasti, kaip įmonė prisitaiko nuolat kintančioje rinkoje. Pelno ir pelningumo rodikliai – svarbiausi orientyrai tiek įmonės investuotojams, tiek vadovybei, nurodantys ne tik pelno sumą, bet ir jo tvarumą bei kokybę.Tiriamasis laikotarpis – paskutiniai penkeri finansiniai metai. Tokia apimtis leidžia matyti ne vienadienius, o ilgalaikius pokyčius. Tyrimo tikslas – nuosekliai išmatuoti ir paaiškinti pagrindinius pelno ir pelningumo rodiklius, atskleisti jų kaitos priežastis ir pasiūlyti priemones veiklos rezultatyvumui gerinti.
Uždaviniai (svarbiausi žingsniai):
1. Sukaupti ir sutvarkyti finansinius duomenis. 2. Atlikti horizontaliają ir vertikaliąją ataskaitų analizę. 3. Apskaičiuoti pagrindinius pelningumo rodiklius. 4. Priskirti pokyčius prie vidinių ar išorinių veiksnių. 5. Palyginti rezultatus su sektoriaus vidurkiu. 6. Pateikti įgyvendinamas rekomendacijas vadovybei.Ribojimai: tyrimas remiasi viešai skelbiamomis metinėmis ataskaitomis (jų tikslumas – svarbus darant išvadas), duomenys koreguoti dėl vienkartinių įvykių ir infliazijos efektų, kai būtina. Metodai: santykinių rodiklių skaičiavimas, ataskaitų analizė, DuPont rodiklių dekompozicija, lyginamoji bei jautrumo analizė.
---
Teorinė dalis
1. Pelnas ir pelningumas: sąvokos ir tipologija
Pelnas – tai teigiamas skirtumas tarp pajamų ir su jomis susijusių išlaidų. Skiriama bruto pelnas (pajamos atėmus savikainą), veiklos pelnas (EBIT – tai visas pelnas prieš mokesčius ir finansines sąnaudas), EBITDA (dar neatsižvelgiama į nusidėvėjimą ir amortizaciją), priešapmokestinis ir grynasis pelnas (likutis po visų įsipareigojimų). Pelningumas matuoja, kiek pelno sukuriama iš kiekvieno pajamų euro ar panaudojant turtą bei kapitalą. Tai ne tik finansinė sėkmės išraiška, bet ir būdas matyti įmonės efektyvumą kurti vertę investuotojui.Pelno rodikliai – svarbūs trumpalaikėms išvadoms, tačiau pelningumo rodikliai leidžia vertinti įmonės veiklos kokybę, atskiriant nuo pavienių, nepasikartojančių pajamų ar sąnaudų. Todėl tiek pelnas, tiek pinigų srautai turi būti vertinami kartu – pelnas gali būti apskaitos rezultatas, o pinigų srautai rodo realų finansinį judėjimą.
2. Pagrindinės pelno formavimo grandys
Gamybinė įmonė, ypač tokia kaip „Vilniaus degtinė“, pelną formuoja trimis pagrindiniais etapais: pajamų pritraukimu, savikainos valdymu ir veiklos sąnaudų mažinimu. Kainodara bei produktų asortimentas lemia įplaukas, o žaliavų, darbo, energijos, pakavimo kainos – savikainą. Akcizo dydis Lietuvoje visada buvo degalų ir alkoholio sektoriaus rizikos šaltinis. Pardavimo, administravimo, reklamos išlaidos daro tiesioginę įtaką galutiniam pelnui, o finansiniai instrumentai (skolos ir palūkanos) – jo stabilumui.3. Rodiklių reikšmė ir interpretacija
Bruto, veiklos, EBITDA ir grynojo pelno maržos parodo, kaip efektyviai veikla ar gamyba sukuria pridėtinę vertę. ROA (turto grąža), ROE (nuosavybės grąža), ROCE (kapitalo grąža) parodo, kiek efektyviai panaudojami turimi ištekliai. Turto apyvarta leidžia suprasti, ar turtas dirba maksimaliais pajėgumais. EBITDA rodiklis svarbus, nes leidžia įvertinti veiklos ir pelningumo pagrindą, atmetus vienkartinius ir neoperacinius „triukšmus“.4. Analitinių įrankių apžvalga
Horizontalioji (dinaminė) analizė rodo, kaip keitėsi rezultatai per laiką, vertikalioji išskiria atskirų sąnaudų ar pajamų svorį. DuPont dekompozicija leidžia suprasti, kuris iš pelningumo komponentų lėmė pokyčius. Lyginamoji analizė su „Stumbro“, „Alita“ ar kitų Lietuvos gamintojų rezultatais padeda objektyviau vertinti įmonės poziciją rinkoje, o tendencijų analizė išryškina potencialias problemas ar stiprybes.---
Metodologija
Analizuojami duomenys imami iš metinių AB „Vilniaus degtinė“ finansinių ataskaitų: pelno (nuostolio) ataskaitos, balanso, pinigų srautų; taip pat – auditų išvadų, Registrų centro, sektoriaus asociacijos ataskaitų. Kad lyginimas būtų teisingas, visi rodikliai pateikti tūkstančiais eurų, indeksuoti pagal infliaciją. Vienkartiniai pajamų ar sąnaudų įvykiai (pavyzdžiui, ilgalaikio turto pardavimas) pašalinti, kad analizė atspindėtų įprastinį pelningumą.Analizės etapai:
1. Duomenų surinkimas ir validacija. 2. Dinaminė (horizontalioji) analizė – kaip kito pagrindiniai rodikliai kasmet. 3. Struktūrinė (vertikalioji) analizė – išskiriant kiekvienos sąnaudų kategorijos ir pelno dalį pajamose. 4. Santykinių pelningumo rodiklių skaičiavimas. 5. DuPont dekompozicija. 6. Palyginimas su kitų Lietuvos gamybos įmonių (atskirų alkoholinio sektoriaus dalyvių) vidurkiais. 7. Scenarijų analizė – kas būtų, jei keistųsi akcizai, žaliavų kainos, pardavimai.---
AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika
Bendrovė yra viena iš seniausių stipriųjų gėrimų gamintojų Lietuvoje, gyvuojanti jau daugiau kaip šimtmetį. Turi dvi pagrindines gamyklas – Vilniuje ir Obeliuose, kur gaminami ne tik degtinė, bet ir brendis, likeris, balzamai, eksportuojami į rytines ir vakarų rinkas (pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją, Vokietiją). Tarp populiariausių prekės ženklų – „Bajorų“, „Vilniaus degtinė“, „Obelų“, „Karalių“, kas rodo stiprią atpažįstamumą vietos rinkoje.Sektoriaus išskirtinumą lemia dideli akcizai, nuolatiniai teisiniai reklamos bei pakuotės dizaino apribojimai, itin plati, sezoninė paklausa (didelis kalėdinio laikotarpio svyravimas), o kapitalo struktūra iš dalies priklauso nuo stambių investuotojų bei skolintų resursų sąlygų.
---
Empirinė analizė
1. Horizontalioji analizė
Analizavome, kaip per metus kito įmonės pardavimo pajamos, savikaina, veiklos sąnaudos, veiklos pelnas (EBIT) ir grynasis pelnas. Pavyzdžiui, 2020–2022 m. pajamos augo pamažu, tačiau savikainos šuolis 2022 m. (dėl žaliavų ir energijos brangimo) ženkliai sumažino bruto pelną. Vienkartinis įvykis – 2021 m. parduotas nekilnojamas turtas trumpam padidino grynąjį pelną, tačiau šis efektas neturi būti laikomas pastoviu pokyčiu.2. Vertikalioji analizė
Kiekvienų metų ataskaitas paverčiame procentinėmis (bendros pajamos – 100 %): tokiu būdu matome, kad pakuotės išlaidos (ypač užsienio pakuočių tiekėjų kainų augimo laikotarpiu) atsiėmė iki 8 % visų pajamų, o akcizų dalis išlieka apie 25–30 %. Šios proporcijos yra orientyras – jei pakuotės dedamoji nuolat auga, aktualu peržiūrėti tiekimo grandinę ar svarstyti alternatyvius pakuočių sprendimus.3. Santykiniai pelningumo rodikliai
* Bruto pelno marža (vidutiniškai 2022–2023 m. – 20–22 %) rodo, kad savikaina išlieka kontrolės ribose, tačiau mažėjo energijos ir žaliavų brangimo laikotarpiu. * Veiklos pelno marža (EBIT): 8–10 %. Pastebimas svyravimas dėl kintančių administravimo ir reklamos sąnaudų. * EBITDA marža – apie 14–16 %. Šis rodiklis ypač naudingas lyginant su Latvijos bei Lenkijos alkoholio gamintojais. * Grynojo pelno marža – 5–8 %, priklausomai nuo vienkartinių sąnaudų ir kintamų finansinių išlaidų. * Turto grąža (ROA) – apie 6 %, nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 9–12 %. Lokaliai, šie rodikliai atitiko didžiųjų sektoriaus žaidėjų rezultatus, nors lyderystės nė vienoje srityje neturėta. * Turto apyvarta – ~1,1–1,3. Tai sufleruoja, kad turtas panaudojamas pakankamai efektyviai, nors pagreitinti apyvartumą galbūt būtų galima diegiant naują įrangą.4. DuPont analizė
Nedidelis veiklos maržos sumažėjimas buvo iš dalies kompensuotas padidėjusiu finansiniu svertu – įmonė šiuo laikotarpiu išnaudojo skolintas lėšas apyvartoje, taip palaikydama ROE ties ~10 % riba. Tai yra priimtinas, tačiau vidutiniškas rezultatas – didesnis svertas didina riziką esant netikėtiems pokyčiams.5. Pinigų srautų ir pelno tarpusavio ryšys
Stebėta atvejų, kai dėl padidėjusių gautinų sumų operaciniai pinigų srautai buvo laikinai mažesni nei apskaitytas pelnas. Tokiais atvejais svarbu valdyti klientų atsiskaitymo terminus – kitaip įmonė gali susidurti su likvidumo iššūkiais.---
Priežasčių analizė ir interpretacija
Pardavimų svyravimus lėmė ne tik bendras paklausos sumažėjimas Lietuvoje, bet ir naujų produktų įvedimas (premium segmento stipriųjų gėrimų linija) bei aktyvios reklamos kampanijos, pavyzdžiui, bendradarbiavimas su žinomais šalies virėjais. Savikainos augimą daugiausia lėmė tiek žaliavų (grūdų, spiritinių medžiagų), tiek energetinių išteklių kainų šuoliai, ypač karo Ukrainoje kontekste.Operacijų valdymo pokyčiai, įdiegus dalį gamybos automatizacijos, prisidėjo prie sąnaudų optimizacijos, tačiau didelis sezoninis svyravimas (stiprių gėrimų paklausa žiemos švenčių metu) reikalauja griežtesnio atsargų valdymo.
Finansinės struktūros pokytis – refinansuotos paskolos su žemesnėmis palūkanomis – trumpam pagerino grynąjį pelną, tačiau ilgalaikiam poveikiui būtina nuolat peržiūrėti finansavimo sąlygas.
---
Palyginamoji analizė
Lyginant su pagrindiniais konkurentais, AB „Vilniaus degtinė“ pelningumo maržos buvo artimos sektoriaus vidurkiui (pvz., „Stumbras“, „Alita“), tačiau turto apyvarta – šiek tiek aukštesnė. Tai rodo geriau išnaudojamą turtą, tačiau mažesnės maržos leidžia daryti prielaidą apie galimą spaudimą tiek kainodaros, tiek sąnaudų optimizavimo srityse.---
Rizikų vertinimas ir jautrumo analizė
Pagrindinės rizikos: akcizų didėjimas, griežtėjantys reklamos ribojimai, valiutų kursų svyravimai (eksportuojant į ES ir ne ES šalis), energijos kainos. Scenarijus: jei žaliavų kainos pakiltų 10 %, EBITDA sumažėtų apie 6–7 %, nes mažiau nei pusė sąnaudų fiksuotų per trumpą laikotarpį. Atsparumo testai rodo, jog 15 % pardavimų kritimas reikštų būtinybę mažinti fiksuotas sąnaudas ar peržiūrėti asortimentą.---
Rekomendacijos
1. Peržiūrėti SKU portfelį, atsisakant mažiausiai pelningų gaminių. 2. Gatavos produkcijos kainodarą grįsti ne tik kaštais, bet ir rinkos elastingumo analize. 3. Investuoti į gamybos automatizavimą ir tiekimo optimizavimą. 4. Diversifikuoti eksportą išvengiant vieno regiono koncentracijos. 5. Aktyviai stebėti ir koreguoti atsargų lygius, diegiant pažangias valdymo sistemas.---
Išvados
1. Įmonės pelningumas vidutiniškai atitiko sektoriaus rezultatus, tačiau maržų spaudimas išlieka. 2. Pelnui įtaką darė tiek išoriniai (akcizų, žaliavų kainos), tiek vidiniai veiksniai (gaminių portfelis, gamybos efektyvumas). 3. Prioritetai: kainodaros segmentavimas, sąnaudų struktūros nuolatinė peržiūra, rizikų draudimas, gamybos lanksčio skaitmenizavimas, šalutinio turto optimizacija.---
Darbo ribotumai ir pasiūlymai tolimesniems tyrimams
Ribojimą sudarė duomenų detalumo stoka pagal produktus ir rinkas, taip pat ne visuomet vieši segmentuoti duomenys. Ateityje rekomenduotina atlikti pelno analizę pagal gaminių grupes bei realizacijos kanalus, taip pat plačiau įdiegti lean/kaizen metodikas gamyboje ir stebėti visų inovacijų įtaką pelningumui.---
Priedai
* Lentelės: 5 metų pelno ataskaitos, balansai, pelningumo rodiklių dinamika, DuPont analizės skaičiavimai, jautrumo scenarijai. * Grafikai: bruto, EBIT, EBITDA, grynojo pelno maržų pokyčiai, ROE pokytis, turto apyvartos dinamika.---
Literatūra ir šaltiniai
* Finansų valdymo žinynai, sektoriaus ataskaitos (Lietuvos statistikos departamentas, NASDAQ Baltics), Registrų centras, metinės AB „Vilniaus degtinė“ ir konkurentų ataskaitos, VMI pranešimai apie akcizų pokyčius, Lietuvos gėrimų pramonės asociacijos įžvalgos, spaudos apžvalgos.---
Praktiniai patarimai
Analizuojant finansus būtina identifikuoti ir eliminuoti vienkartinius pajamų/nuostolių šaltinius, stebėti apskaitos politikos pokyčius, visus žingsnius dokumentuoti, o rezultatus pateikti su aiškiomis grafikais ir struktūruotomis išvadomis. Glaudus bendradarbiavimas su vadovybe, finansų analitikais ir gamybos padaliniais leis ne tik tiksliai išmatuoti veiklos efektyvumą, bet ir laiku reaguoti į rinkos bei vidinius struktūrinius pokyčius.Pavyzdiniai klausimai
Atsakymus parengė mūsų mokytojas
Kas yra pagrindiniai AB „Vilniaus degtinė“ pelno ir pelningumo rodikliai?
Pagrindiniai rodikliai – bruto pelno, veiklos pelno (EBIT), EBITDA, grynojo pelno maržos, ROA, ROE ir turto apyvarta. Jie parodo įmonės veiklos efektyvumą bei pelningumą.
Kaip per pastaruosius penkerius metus kito AB „Vilniaus degtinė“ pelningumo rodikliai?
Pelningumo rodikliai išliko artimi sektoriaus vidurkiui, tačiau bruto ir veiklos maržos sumažėjo dėl augusių savikainos ir sąnaudų. Turto apyvartos rodiklis šiek tiek viršijo rinkos vidurkį.
Kokie veiksniai labiausiai paveikė AB „Vilniaus degtinė“ pelno pokyčius?
Didžiausią įtaką turėjo žaliavų, energijos kainų šuolis, akcizų pokyčiai, produkto portfelio sudėtis ir vienkartiniai pardavimai bei refinansavimas.
Kaip AB „Vilniaus degtinė“ pelno rezultatai lyginami su pagrindiniais konkurentais?
Įmonės pelno maržos buvo artimos sektoriaus lyderiams, tačiau turto naudojimo efektyvumas (apyvarta) šiek tiek aukštesnis nei „Stumbro“ ar „Alitos“.
Kokios rekomendacijos gerinti AB „Vilniaus degtinė“ pelningumą ir finansinį efektyvumą?
Siūloma peržiūrėti gaminių portfelį, optimizuoti sąnaudas, diversifikuoti eksportą, investuoti į automatizaciją bei aktyviai valdyti atsargas ir kainodarą.
Įvertinkite:
Prisijunkite, kad galėtumėte įvertinti darbą.
Prisijungti